Tikriausiai pažįstate tokių žmonių, kurie visada nori būti dėmesio centre ir stengiasi bet kokį pokalbį nukreipti į savo asmenį. Jie nėra pasirengę klausytis, bet gali valandų valandas kalbėti apie save. Kas tai? Narcisizmas? Egocentrizmas? Tuštybė? Pasirodo, viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo.
Kalbėjimas tik apie save: kas tai lemia?
Auklėjimo problemos
Žmones, kurie kalba tik apie save, lengviausia įtarti egocentrizmu. Tačiau dažniausiai toks elgesys yra nesąmoningas – toks bendravimo būdas jiems atrodo vienintelis teisingas ir galimas.
To ištakos glūdi vaikystėje, kai tėvai kasdien įtikinėjo vaiką, kad jis yra geresnis, protingesnis, gražesnis ir įdomesnis už kitus. Žinoma, tėvai tai daro iš gerų paskatų, norėdami užauginti savo vaikus lyderiais arba tiesiog žmonėmis be kompleksų. Deja, tačiau dėl to tokie vaikai greitai išmoksta bet kokį pokalbį „suvesti“ į savo problemas ir norus.
Bėgimas nuo svetimų emocijų
Kai kurie žmonės tiesiog nesugeba būti empatiški: jie to nemoka arba nenori to daryti. Todėl kiekvieną kartą, kai bandote jiems išsakyti savo problemas ar tiesiog „išlieti sielą“, jie nukreipia pokalbį į save.
Šis metodas nėra savanaudiškumo apraiška, kaip gali pasirodyti. Tai būdas apsisaugoti nuo kitų žmonių negatyvių emocijų, nutraukti nemalonų pokalbį.
Bėgimas nuo vienatvės
Kita tokio elgesio priežastis – baimė likti vienam su savo jausmais. Vienatvės baimė verčia žmogų nuolat priminti kitiems apie save.
Pernelyg atviras pašnekovas tarsi bando susilieti su kitu žmogumi, suvokdamas jį kaip savo paties tęsinį. Todėl jo bendravime nėra simbolinės distancijos.
Noras nuslėpti savo tikrąjį „aš“
Meilę teatrališkiems gestams, monologams ir kitiems viešiems pasirodymams, leidžiantiems atkreipti į save dėmesį, psichoterapeutai neretai priskiria prie asmenybės sutrikimų.
Nesąmoningas tokių išsišokimų tikslas – padaryti įspūdį ir paslėpti savo tikrąjį „aš“. Šokiruojantys pareiškimai ir radikalios pažiūros tarnauja kaip dūmų uždanga pažeidžiamumui paslėpti. Dažnai už šios kaukės slepiasi nerimą keliantis klausimas: „Ar esu vertas meilės ir pagarbos?“.
Pripažinimo troškimas
Žmonės, kurie save nuoširdžiai laiko įvairių klausimų ekspertais, trokšta pripažinimo. Jie kalba tik apie save – taip bando įtvirtinti save ir pakelti savo savivertę.
Tokiems žmonėms patinka, kai jų klausiama patarimų ir klausomasi rekomendacijų: jūs atsitiktinai užsiminėte, kad ruošiatės atostogauti Italijoje, o pašnekovas jau pasakoja, kaip prieš kelerius metus ten atostogavo, rekomenduoja viešbutį ir išsamiai pasakoja apie savo patirtį.
Dėmesio stoka
Kartais susitelkimas į save byloja, kad žmogui trūksta dėmesio. Jei jūsų pagyvenęs giminaitis daug pasakoja apie save, tiesiog pasistenkite skirti jam daugiau laiko.
Noras užpildyti pauzę
Neneigsime akivaizdaus dalyko: kalbėti apie save yra lengva ir malonu. Šią „temą“ kiekvienas iš mūsų išmano geriausiai ir gali apie ją kalbėti valandų valandas. Galbūt pašnekovas nusprendė kalbėti apie save, nes nežino, apie ką dar su jumis kalbėtis, ir šioje situacijoje tylėti jam atrodo netinkama.
Parašyti komentarą