Tikriausiai ne kartą kalbėjotės su savimi – mintyse, o gal garsiai? Kai kurie žmonės mano, kad tame nėra nieko neįprasto, o kiti abejoja, ar tai apskritai normalu.
Ar vidinis dialogas gali būti naudingas? Arba atvirkščiai – sukelti žalą? Tai suprasime šiame straipsnyje.
Savęs raminimas ir analizė
Ar kalbėjimasis su savimi turėtų būti laikomas psichinės ligos požymiu? Tikrai ne. „Tai visiškai normalu“, – tikina psichoterapeutė Laura Dabney.
Pagalvokite apie kasdienes situacijas, kuriose kalbate su savimi. Pavyzdžiui, išeidami iš namų garsiai išvardijate būtinus daiktus, kuriuos galbūt pamiršote: raktus, piniginę, skėtį, telefoną… Arba, grįždami iš darbo, prisimenate nemalonų pokalbį su viršininku, keikiate ir piktinatės savimi. Tai ne tik normalu, bet ir labai svarbu: nuo mūsų vidinio dialogo kokybės gali priklausyti mūsų laimė ir gerovė.
„Būtent sunkiomis akimirkomis dažniausiai pradedame kalbėtis su savimi, pavyzdžiui, kai turime priimti sudėtingą sprendimą emociškai įtemptoje situacijoje arba kai stengiamės susidoroti su užplūdusiais jausmais,“ – aiškina Kembridžo universiteto lingvistas Itamar Schatz.
„Garsiai mąstydami apie kasdienes užduotis ir problemas, padedame sau nepamiršti ko nors svarbaus ir lengviau atlikti kai kurias neatidėliotinas užduotis,“ – sako psichologė Sheri McGregor.
Pavyzdžiui, jei jaudinatės dėl artėjančio pristatymo, pasikalbėkite su savimi apie savo baimes, pasiūlykite konstruktyvius sprendimus ir priminkite sau, kaip gerai esate pasiruošęs. Venkite neigiamų nuostatų, kurios tik sustiprina nerimą.
„Kad šis pratimas būtų produktyvesnis, pabandykite kalbėtis su savimi kreipdamiesi į save antruoju ar trečiuoju asmeniu, – siūlo Itamar Schatz. – Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl artėjančio pristatymo, geriau sakyti ne „Kodėl aš taip nerimauju?“, o „Kodėl tu taip nerimauji?“. Tyrimais įrodyta, kad tokia formuluotė padeda pažvelgti į situaciją be nereikalingų emocijų, o tai reiškia, kad tampa lengviau priimti racionalų sprendimą.“
Praktikuokite sąmoningumą
Pasirodo, kad polinkis kalbėtis su savimi yra susijęs su dėmesingu įsisąmoninimu – pastaraisiais metais labai išpopuliarėjusia praktika.
Sunkiais laikais mus dažnai užvaldo niūrios mintys, todėl išsiugdyti įprotį pozityviai kalbėti apie save gali būti sudėtinga, tačiau verta pasistengti.
Psichoterapeutė Laura Dabney siūlo įprasti kalbėtis su savimi tam tikroje vietoje arba tam tikru laiku. Pavyzdžiui, pabandykite pasakyti ką nors padrąsinančio po įvykusių stresinių situacijų ir atkreipkite dėmesį, kas jums padeda, o kas ne. Šiuo tikslu netgi galite pradėti rašyti dienoraštį.
Kada kalbėjimasis su savimi turėtų kelti susirūpinimą?
Dėl kalbėjimosi su savimi reikėtų sunerimti, jei šiuos pokalbius lydi koks nors savęs žalojimas, pavyzdžiui smūgiai, pjūviai ar pan. Tokiu atveju šiuos simptomus gali sukelti vienoks ar kitoks emocinis sutrikimas.
Dar vienas nerimą keliantis ženklas – jei nuolat kartojate tam tikras frazes, mantras ar skaičius ir jaučiate, kad negalite sustoti. Tokiu atveju gali būti verta pasikonsultuoti su specialistu.
Parašyti komentarą