Kai patiriame skriaudą, išdavystę ar žeminančią neteisybę, natūralu pajusti norą atlyginti tuo pačiu. Tai – instinktyvus gynybos mechanizmas, siekis atkurti vidinę pusiausvyrą. Tačiau ar kerštas iš tiesų išgydo, ar tik pagilina žaizdas? Šiame straipsnyje pamėginsime pažvelgti giliau – kas slypi už troškimo atkeršyti, kokios pasekmės laukia, jei jam paklūstame, ir ar visada verta ieškoti teisybės per asmeninio atpildo prizmę.
Keršto psichologija
Kerštą galima apibrėžti kaip norą pakenkti tam, kas mus įžeidė. Tai gali būti tiek fizinis, tiek emocinis poveikis. Mes keršijame, kad atkurtume teisingumą, išreikštume savo pyktį ar tiesiog atsikratytume įžeidimo naštos.
Kerštingi veiksmai dažnai tampa reakcija į patirtą psichologinę traumą. Pavyzdžiui, žmogus, kuris buvo išduotas, gali bandyti atkurti savo savigarbą keršydamas. Taip atsitinka todėl, kad kerštingas elgesys sukuria iliuziją, kad situacija yra kontroliuojama.
Emocinės keršto pasekmės
Kerštas tikrai gali turėti palengvinantį poveikį, tačiau jis yra trumpalaikis. Keršydamas žmogus gali pajusti laikiną pasitenkinimą – savotišką džiaugsmą dėl „teisingumo sugrąžinimo“. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kerštas gali sukelti ir neigiamas emocijas: kaltę bei gėdą. O šie jausmai gali meistriškai pabloginti psichologinę būklę…
Tuo atveju, kai kerštas tampa reakcija į rimtą traumą, jis gali pagilinti problemą ir įtraukti žmogų į dar didesnę kančių duobę.
Ar verta keršyti?
Argumentai „už“
Kerštas iš tiesų gali atlikti tam tikras funkcijas. Pavyzdžiui, jis gali būti priemonė teisingumui ir pusiausvyros jausmui atkurti. Ši nuomonė grindžiama tuo, kad kerštas padeda žmonėms išreikšti savo jausmus, tarsi juos paleisti.
Taigi, kokie „pliusai“?
- Pykčio atsikratymas. Kerštas gali padėti atsikratyti pykčio ir nuoskaudos. Kai žmogus nusprendžia keršyti, jis iš esmės paima savo gyvenimą į savas rankas. Tai gali padėti jam susidoroti su neigiamomis emocijomis ir pajusti savo jėgą. Tai iš tiesų gali būti svarbu jo emocinei pusiausvyrai.
- Socialiniai „bonusai“. Socialinės psichologijos požiūriu kerštas gali stiprinti socialinius ryšius grupėje. Jei kas nors iš grupės buvo įžeistas, kolektyvinis kerštas gali sukurti vienybės ir paramos jausmą. Tai rodo kai kurie tyrimai, kuriuose teigiama, kad kerštą praktikuojančios grupės tapo labiau susitelkusios ir socialiai aktyvesnės.
Argumentai „prieš“
Nepaisant pateiktų argumentų, kerštas galiausiai atneša daugiau žalos nei naudos. Jis retai sukelia tikrą ilgalaikį teisingumo jausmą ir, be to, gali išprovokuoti smurtinę grandininę reakciją.
- Komunikacijos su žmonėmis sutrikimai. Kerštingas elgesys dažnai veda prie dar daugiau konfliktų ir nuoskaudų. Kerštaujantis žmogus gali tapti savo paties keršto auka, o toks destruktyvus bendravimas gali suformuoti stabilius elgesio modelius, kuriuos labai sunku įveikti.
- Savęs vertinimo problemos. Kerštas taip pat gali neigiamai paveikti žmogaus savęs vertinimą. Vietoj to, kad jaustųsi stiprus ir nepriklausomas, keršytojas gali pradėti jausti kaltę, gėdą ir nusivylimą. Šie jausmai gali sukelti savidestrukcinį elgesį ir pabloginti psichinę būklę.
Keršto alternatyvos
Atleidimas
Atleidimas leidžia žmogui atsikratyti nuoskaudos ir pykčio naštos be būtinybės keršyti. Svarbu, kad atleidimas yra susijęs su psichinės sveikatos gerėjimu ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu.
Konflikto sprendimas
Konstruktyvus konflikto sprendimas apima atvirą pokalbį su skriaudėju ir bandymą išspręsti problemas taikiai. Toks požiūris taip pat gali lemti gilius santykių pokyčius ir pasitikėjimo savimi ar vienas kitu atkūrimą.
