Posakis „meilė yra akla” ypač tinka moterims, kurios patiria emocinę prievartą iš narciziškomis asmenybės savybėmis pasižyminčio partnerio, tačiau taip jo ir nepalieka… Kas trukdo nedelsiant nutraukti santykius? Sudarėme keturias saviapgaulės atmainas, kuriomis remiasi narciziškų vyrų nepaliekančios moterys.
Moterys ir jų narciziški vyrai
Daugelis prievartos aukų neigia, kad santykiuose egzistuoja vienokia ar kitokia problema, jos mieliau prisimena akimirkas, kai partneris atrodė mielas, rūpestingas ir užjaučiantis. Deja, bet jos apgaudinėja save, kad išlaikytų sveikų santykių iliuziją ir toliau sau kenktų.
Šios moterys niekaip negali išsilaisvinti nuo svajonių apie tai, kokie turėjo būti santykiai. Idealaus paveikslo pagrindas – ankstyvasis pasimatymų laikotarpis, kai partneris manipuliuodavo, „mėtydavosi“ įvairiomis meilės apraiškomis ir jaudino kunkuliuojančia aistra, kurią kurstė „meilės hormonai”.
Saviapgaulės atmainos
Pateikiame keturias savęs apgaudinėjimo atmainas, kuriomis užsiima moterys, kenčiančios nuo partnerio manipuliacijų ir emocinės prievartos.
- „Jei galėsiu jam parodyti, kaip stipriai jį myliu, jis pasikeis”
Giliai viduje tikite, kad visas jo ydas ir charakterio trūkumus galima išgydyti besąlygiška, nepalaužiama meile. Jei vis dar puoselėjate viltį, kad santykius galima išgelbėti, o partnerio trūkumus pašalinti meilės galia, laikas apie tai dar kartą gerai pagalvoti.
Kas iš tikrųjų vyksta? Jūs nuolat maitinate partnerio narcisizmą meile ir dėmesiu.
Jis nesuteikia jums nė akimirkos ramybės, kankina jus intrigomis, apgaule ir manipuliacijomis. Jis atima visą jūsų dėmesį. Jis yra tarsi erkė, kuri lenda jums po oda ir siurbia jūsų sveikatą, laimę ir gerovę. Jūsų nepalaužiama meilė tik palaiko jo nesveikus polinkius.
- „Jis išgyvena sunkų gyvenimo laikotarpį, bet netrukus viskas pasitaisys”
Gyvenimo sunkumai gali lemti laikinus žmogaus elgesio pokyčius. Tačiau jei jis jau seniai laikosi to paties modelio (trumpalaikę gerumo išraišką keičia žiaurumas), akivaizdu, kad priežastis slypi ne laikinuose sunkumuose, o giliai įsišaknijusiose nesveikose savybėse.
- „Jis tikrai nėra toks. Jis niekada anksčiau toks nebuvo”
Jūs tiesiog negalite atsikratyti idealizuoto partnerio įvaizdžio, kurį sau susikūrė. Iš tikrųjų jis visada buvo toks, koks yra dabar.
Pažvelkime į faktus:
Ar jam rūpi jūsų jausmai?
Ar jam rūpi, jei po ginčo jam pasakote, kaip blogai jaučiatės?
Ar jis į jus žiūri rimtai, kai jam pasakojate, kaip blogai jaučiatės dėl santykių problemų?
O gal į jūsų rūpesčius žiūri atmestinai ir sako, kad viską išgalvojate?
- „Negaliu pasiduoti ir jo palikti”
Turite suprasti skirtumą tarp „pasiduodu ir palieku” ir „man jau gana”. Laikas suprasti, kad taip toliau tęstis negali, ir nustatyti ribas.
Jei esate iš tų žmonių, kurie įpratę niekada nieko neatsisakyti, pasirengę būti su partneriu „turtuose ar varguose, ligoje ar sveikatoje”, gali būti labai sunku. Esate ištikima principams ir įsitikinusi, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pasiduoti, nes tai reiškia pripažinti asmeninį pralaimėjimą?
Tokie įsitikinimai neleidžia jums išeiti iš aklavietės, į kurią patekote. Tikėtina, kad jums visada pavykdavo viskas, ko tik užsibrėždavote. Išsikėlėte tikslus ir pasiekėte juos sunkiu darbu, ryžtu ir atkaklumu. Jūsų šūkis – „jei skrisime, tai skrisime į mėnulį, o jei pralošime, vis tiek būsime tarp žvaigždžių”.
Santykių išsaugojimas – dar vienas jūsų užsibrėžtas tikslas, kurį siekiate pasiekti bet kokia, net savo gyvybės kaina.
Neleiskite, kad jus sužlugdytų – tokių santykių išgelbėti neįmanoma. Narcizas nenori pakeisti ar „pataisyti” santykių. Giliai širdyje jūs tai suprantate, bet stengiatės slopinti tokias mintis. Matote, kad šis asmuo nesuinteresuotas ieškoti kompromisų. Jis netiki, kad jūs abu turite lygias teises ir kad įmanoma rasti variantą, kuris tenkintų abiejų poreikius.
Arba netiki, kad jūs esate verta lygių teisių… Galbūt po ilgų metų nuolatinio žeminimo, po kurio sekė švelnumas ir rūpestis, vėl pakeistas žiaurumu, jūs iš tiesų tikite savo menkumu?
KĄ DARYTI?
Metas atsikratyti iliuzijų. Svarbu pagaliau pripažinti situacijos siaubą ir beviltiškumą. Pagalvokite, kas nutiks, jei negalėsite to padaryti. Priimkite situaciją tokią, kokia ji yra, nebandykite jos gelbėti ir supraskite, kokia žala padaryta jūsų gyvenimui. Tada galėsite pradėti asmeninį gijimo procesą.
Parašyti komentarą