Žinome, kad prisilietimas turi gydomųjų galių. Mamos glosto kūdikius, o jie nusiramina… Įsimylėjėliai nedrąsiai paima vienas kitą už rankų, ir tą akimirką tarsi tūkstančiai drugelių suplaka sparnais. Apglėbiame draugą, kuris išgyvena sunkų laikotarpį, ir žinome, kad mūsų petys bus jam atrama.
Turbūt net negalime įsivaizduoti artimų santykių, kuriuose nebūtų prisilietimų. Jei tarp mūsų ir mylimojo yra nuoširdūs, šilti ir sveiki santykiai, daugeliu atvejų jo ar jos prisilietimai suteiks mums išskirtinį malonumą.
Tačiau ar turėtume liesti savo partnerį, jei jis šiuo metu kalba apie kažką, kas jį nervina?
Viena vertus, atrodo, kad savo rankomis galime sumažinti mylimojo streso lygį ir išreikšti palaikymą. Kita vertus, dažnai net nebandome apkabinti blogai besijaučiančio žmogaus, nes galvojame: „Dabar jis tikrai turėtų/norėtų pabūti vienas.” O kas, jei dėl to viskas tik dar labiau pablogės?
KODĖL PRISILIETIMAI – BŪTINI?
Kodėl mums apskritai reikia liesti vienas kitą? Ar neužtenka žodžių? Tiesa ta, kad prisilietimas reiškia, jog mus sieja artimas ryšys su žmogumi, kurį liečiame. Tai būdas parodyti, kad prireikus būsime jam parama. Šią išvadą patvirtina žurnale „Evolution and Human Behaviour”” paskelbti tyrimo rezultatai.
Syracuse ir Carnegie Mellon universitetų (JAV) psichologai tyrė, kaip partnerių prisilietimai mus veikia baimės ar sunkumų akimirkomis. Jų tyrime dalyvavo 210 susituokusių porų. Pirmiausia savanoriai atsakinėjo į klausimus apie tai, kiek jie yra patenkinti savo santykiais.
Partnerių bendravimo vienas su kitu procesas buvo filmuojamas, kad būtų ištirta ir neverbalinė bendravimo pusė.
Tyrėjai paprašė vieno iš partnerių papasakoti kitam, kas jį nervina. Stresą sukeliantis veiksnys galėjo būti bet kas, pradedant problemomis darbe, baigiant negalavimais ir kivirčais su artimaisiais. Vienintelė išimtis – streso tema negalėjo būti susijusi su dalyvių tarpusavio intymumu. Sutuoktiniams buvo duotos aštuonios minutės pasikalbėti apie tam tikrą problemą, po to jų buvo paprašyta pasikeisti vaidmenimis.
TYRIMO REZULTATAI
Paaiškėjo, kad artimųjų prisilietimas iš tiesų turi didelę reikšmę. Tie dalyviai, kurie pokalbių metu buvo glostomi ir „guodžiami rankomis” dažniau nei kiti, teigė, kad jų savivertė padidėjo ir, atvirkščiai, įtampa sumažėjo. Be to, jie dažniau teigė galintys susidoroti su savo problemomis.
Svarbu tai, kad ir tie „liečiantys” dalyviai, kurie klausėsi, ir tie, kurie dalijosi savo problemomis, savo partnerį vertino pozityviau nei tie, kurie rečiau liečia savo artimuosius ir rečiau sulaukia „glostymo” iš savo partnerių.
IŠVADOS
Pasirodo, kad prisilietimas prie kito yra naudingas bet kuriuo atveju. Prisilietimas padeda sukurti saugią užuovėją, kuri padeda išvengti pernelyg didelio streso, mano mokslininkai.
Taigi kai kitą kartą jūsų mylimoji pradės skųstis dėl nemalonaus viršininko arba partneris papasakos apie dar vieną ginčą dėl automobilių stovėjimo aikštelės, tiesiog paglostykite jo ar jos ranką.
Net jei tai neprivers jūsų mylimojo atnaujinti savo gyvenimo aprašymo ar pagalvoti apie garažo vietos pirkimą, jis jausis šiek tiek geriau. Tai patvirtina ir mokslas.
Parašyti komentarą