Istorija sena kaip pasaulis: ji graži, protinga, sėkminga, bet kažkodėl jau daugelį metų myli žmogų, kuris, sprendžiant iš visko, nėra vertas net jos mažojo pirštelio. Savanaudis bastūnas, infantilus tipas, o gal – vedęs? Kažkodėl ją traukia atiduoti visą meilę vyrui, kuris nesugeba užmegzti sveikų, rimtų santykių. Kodėl nemaža dalis moterų yra pasiryžusios kentėti, tikėtis ir laukti vyro, kuris tikrai nėra to vertas?
Priežastys, kodėl moterys pasirenka netikusius vyrus
- Kuo daugiau investuojame į vyrą, tuo labiau prie jo prisirišame
Kai iš karto negauname norimo dėmesio ir meilės, manome, kad galime to nusipelnyti. Į santykius investuojame vis daugiau, tačiau mūsų nusivylimas ir menkavertiškumo jausmas tik didėja. Psichologas Jeremy Nicholson tai pavadino „nuskendusių išlaidų” principu. Kai rūpinamės kitais žmonėmis, juos globojame, sprendžiame jų problemas, pradedame juos labiau mylėti ir vertinti jau vien dėl to, kad tikimės, jog investuota meilė negali mums negrįžti su „palūkanomis”.
Todėl prieš „ištirpstant“ kitame žmoguje verta pagalvoti: ar tikimės ką nors gauti mainais? Kiek besąlygiška ir nieko nereikalaujanti yra mūsų meilė? Ir ar esame pasirengę šiai aukai? Jei jūsų santykiai nuo pat pradžių nebus pagrįsti meile, pagarba ir įsipareigojimu, nesavanaudiškumas tik iš vienos pusės neduos taip laukiamų rezultatų. Tuo tarpu duodančiojo asmens emocinė priklausomybė tik didės.
- Priimame tą meilės versiją, kurios esame verti savo pačių akyse
Galbūt pasirinkdami skausmingą scenarijų atkartojame seną atmetimo, nepasiekiamų svajonių ir vienatvės vadovėlį? Ir kuo ilgiau sukamės šioje neišsipildžiusių norų spiralėje, tuo labiau kenčia mūsų savivertė, tuo sunkiau išsiskirti su pažįstamu motyvu, kuriame susipina skausmas ir malonumas.
Tačiau jei suvoksime, kad šis motyvas jau yra mūsų gyvenime, galime sąmoningai uždrausti sau įsitraukti į tokius varginančius santykius. Kiekvieną kartą, kai sutinkame eiti į kompromisą, sukuriame precedentą dar vienam nepavykusiam romanui. Galime pripažinti, kad nusipelnėme geresnių santykių nei santykiai su žmogumi, kuris nėra mums tinkamas ir priimtinas.
- Smegenų cheminiai procesai
Larry Young, Emory universiteto Transliacinio socialinių neuromokslų centro direktorius, padarė išvadą, kad partnerio netektis dėl išsiskyrimo ar mirties panaši į narkotikų vartojimo nutraukimą. Jo atliktas tyrimas parodė, kad paprastosios lauko pelės, išsiskyrusios su partneriu, pasižymėjo dideliu cheminio streso lygiu ir jautė didelį nerimą. Pelės vis grįždavo į bendrą poros buveinę, dėl to pradėdavo gamintis „prisirišimo hormonas” oksitocinas ir sumažėdavo nerimas. Siekis bet kokia kaina išlaikyti ryšį yra gynybinis mechanizmas.
Larry Young teigia, kad pelės elgesys panašus į žmogaus: pelės grįžta ne todėl, kad iš tikrųjų nori būti su partneriu, o todėl, kad negali ištverti išsiskyrimo streso.
Neurologas pabrėžia, kad žmonės, kurie santykiuose patyrė psichologinį ar fizinį smurtą, dažnai atsisako nutraukti santykius prieš savo valią. Paaiškėja, kad prievartos skausmas yra ne toks stiprus kaip išsiskyrimo abstinencijos skausmas.
Tačiau kodėl moterys, labiau nei vyrai, yra linkusios toleruoti nepagarbų savo išrinktųjų elgesį? Remiantis evoliucinės biologijos teorijomis, moterys, viena vertus, iš prigimties yra išrankesnės rinkdamosi partnerius. Priešistorinėje praeityje palikuonių išlikimas labai priklausė nuo tinkamo partnerio pasirinkimo.
Kita vertus, egzistuoja nuo senų laikų likęs apsauginis mechanizmas – noras bet kokia kaina išlaikyti ryšį. Kažkada moteris negalėjo/neturėjo sąlygų viena auginti vaikų ir jai reikėjo bent kokio nors vyriškos lyties atstovo buvimo.
Kitaip tariant, vyrui lengviau nutraukti santykius kalbant apie jo reprodukcines perspektyvas ateityje. Moterims kyla didesnė rizika tiek užmezgant santykius, tiek juos nutraukiant.
Parašyti komentarą