Ar kada nors pagalvojote, kad viskas šiame pasaulyje nėra atsitiktinumas ir kiekvienas gauna tai, ko nusipelnė? Ar pažįstate žmonių, kurie bet kokią mažą bėdą gali išpūsti iki visuotinės katastrofos masto? Visa tai yra kognityviniai iškraipymai.
Kognityviniai iškraipymai
Pasaulėžiūros nelemia aplinkybės. Mes patys pasirenkame savo požiūrį į viską, kas vyksta aplink mus. Kuo skiriasi žmogus, kuris išlieka optimistu nepaisant daugybės nelaimių, nuo žmogaus, kuris pyksta ant viso pasaulio už tai, kad jam kažkas nepavyko? Viskas priklauso nuo skirtingų mąstymo modelių.
Psichologijoje vartojama sąvoka „kognityvinis iškraipymas”, kuri reiškia nelogišką, šališką išvadą ar įsitikinimą, iškreipiantį tikrovės suvokimą, dažniausiai neigiamą. Šis reiškinys gana dažnas, tačiau, jei nežinote, kas tai yra, atpažinti jį nelengva. Daugeliu atvejų tai yra automatinių minčių rezultatas. Jos tokios natūralios, kad žmogus net nesuvokia, jog gali jas pakeisti. Nenuostabu, kad daugelis žmonių priimtą sprendimą suvokia kaip nekintamą tiesą.
Kognityviniai iškraipymai daro didelę žalą psichikos sveikatai ir dažnai sukelia stresą, depresiją ir nerimą.
Laiku nesureagavus, automatinės mintys įsitvirtina kaip šablonai ir gali neigiamai paveikti elgesį bei sprendimų priėmimo logiką. Kiekvienam, norinčiam išsaugoti sveiką psichiką, vertėtų suprasti, kaip veikia kognityviniai iškraipymai ir kaip jie veikia mūsų pasaulėžiūrą.
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS KOGNITYVINIAI IŠKRAIPYMAI
„Juodai baltas“ mąstymas
Tokio mąstymo žmogus pasaulį suvokia iš perspektyvos „arba/arba”, trečias variantas nesuteikiamas. Geras arba blogas, teisinga arba neteisinga, viskas arba nieko. Jis nepripažįsta, kad tarp juodos ir baltos spalvos beveik visada galima rasti bent kelis pilkos spalvos atspalvius. Tas, kuris į žmones ir įvykius žvelgia tik iš dviejų pusių, nepripažįsta tarpinių (dažniausiai objektyviausių) vertinimų.
Personalizavimas
Šio mąstymo tipo žmonės yra linkę pervertinti savo svarbą ir viską priimti asmeniškai. Kitų žmonių elgesį paprastai vertina kaip savo pačių veiksmų ar poelgių pasekmę. Dėl to, linkę personalizuoti asmenys, prisiima atsakomybę už išorines aplinkybes, nors iš tikrųjų nuo jų niekas nepriklausė.
Hiperbolizuotas pareigos jausmas
Požiūriai „turėtų”, „privalėtų” beveik visada susiję su kognityviniais iškraipymais. „Turėčiau anksčiau ateiti į susitikimą”, „Turėčiau numesti svorio, kad tapčiau patrauklesnis”. Tokios mintys sukelia gėdos ar kaltės jausmą.
Kitų atžvilgiu esame ne mažiau kategoriški ir sakome tokius dalykus: „jis turėjo paskambinti vakar”, „ji amžiams man skolinga už šią pagalbą”. Tokių įsitikinimų turintys žmonės dažnai būna nusivylę, piktinasi ir pyksta ant tų, kurie nepateisino jų lūkesčių. Tačiau, kad ir kaip norėtume, neturime galios paveikti kito žmogaus elgesio, o galvoti, kad kažkas kažkam „skolingas”, tikrai neverta.
Katastrofizavimas
Tai įprotis bet kokį mažą nemalonumą suvokti kaip neišvengiamą katastrofą. Tarkime, žmogus neišlaiko vieno egzamino ir iš karto įsivaizduoja, kad iš viso nebaigs kurso. Arba egzamino dar tik laukia, o jis iš anksto „žino”, kad tikrai neišlaikys, nes visada tikisi blogiausio – taip sakant, „išankstinė” katastrofizacija.
Persistengimas
Šio kognityvinio iškraipymo metu viskas, kas vyksta, yra išpučiama iki milžiniškų proporcijų. Šis atvejis primena katastrofizavimą, tačiau ne tokį sunkų.
Nuvertinimas
Linkusieji perdėti lengvai sumenkina malonių įvykių reikšmę. Šie du priešingi iškraipymai dažnai būna viename pluošte. Žmonės mąsto maždaug taip: „Taip, mane paaukštino, bet tik truputį – vadinasi, darbe esu neįvertintas”.
Telepatija
Šį mąstymo modelį turintys žmonės priskiria sau aiškiaregiškus gebėjimus ir mano, kad gali „skaityti“ kitus kaip atverstą knygą. Jie įsitikinę, kad žino, ką galvoja žmogus, su kuriuo kalbasi, nors jų spėjimai retai kada atitinka tiesą.
Aiškiaregystė
Vadinamieji aiškiaregiai bando nuspėti ateitį, dažniausiai juodoje šviesoje. Pavyzdžiui, jie nepagrįstai teigia, kad viskas baigsis blogai. Prieš koncertą ar filmo seansą jie paprastai sako: „mes niekur negalime eiti, turiu nuojautą, kad bilietų nebeliko”.
Apibendrinimas
Polinkis apibendrinti reiškia įprotį daryti išvadas remiantis vienu ar dviem atvejais ir neigti, kad gyvenimas per daug sudėtingas, kad būtų galima daryti skubotas išvadas. Jei draugas neatvyksta į susitikimą, tai nereiškia, kad jis apskritai nesugeba įvykdyti to, ką pažadėjo. Į šią kognityvinę klaidą linkusio žmogaus žodyne dažnai pasitaiko žodžių „visada”, „niekada”, „nuolat”, „kiekvieną kartą”.
Nuolatinis pesimizmas
Kraštutinė mąstymo „viskas arba nieko” forma, pasireiškianti polinkiu nuvertinti bet kokius pasiekimus, įvykius, patirtį (įskaitant ir savo) ir viską vertinti neigiamai. Tokiais stereotipais besivadovaujantis žmogus paprastai nekreipia dėmesio į komplimentus ir pagyrimus.
Selektyvus suvokimas
Į ankstesnįjį panašus kognityvinis iškraipymas pasireiškia įpročiu filtruoti bet kokią informaciją ir pasirinkti „tinkamą” teiginį. Pavyzdžiui, eliminuoja visus gerus dalykus ir užsifiksuoja ties viena kritiška pastaba.
Etikečių klijavimas
Šiurkštesnė apibendrinimo rūšis reiškia, kad asmuo vertina save ir kitus remdamasis vienu atveju. Jam lengviau automatiškai klijuoti nesėkmės etiketę, nei pripažinti kito žmogaus teisę klysti.
Įprotis kaltinti kitus
Atvirkštinė personalizavimo pusė. Užuot pagalvojus apie savo klaidas, patogiau kaltę suversti kitiems arba nenumatytai situacijai.
Emocinis sąlygiškumas
Taip vadinamas ydingas jutiminis tikrovės suvokimas. Jei aš bijau, vadinasi, yra reali grėsmė. Jei pats sau atrodau kvailas, vadinasi, toks ir esu. Toks mąstymas gali rodyti rimtus psichikos sutrikimus, įskaitant obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Pavyzdžiui, žmogus jaučiasi nešvarus, nors per pastarąją valandą du kartus prausėsi duše.
Savojo teisumo iliuzija
Kognityvinė klaida asmeninį požiūrį paverčia nekintamu faktu ir leidžia nepaisyti kitų nuomonės ir jausmų. Tai labai apsunkina sveikų santykių kūrimą ir palaikymą.
Savanaudiškas priskyrimas
Polinkis priskirti išimtinai teigiamas savybes sau ir neigti savo dalyvavimą bet kokiuose nemaloniuose ar nepageidaujamuose įvykiuose. Tokio mąstymo žmogus atsisako pripažinti savo trūkumus ir yra visiškai įsitikinęs savo neklystamumu.
„Dieviško atlygio” tikėjimasis
Įsivaizdavimas, kad aukštesnės jėgos anksčiau ar vėliau įvertins mūsų pasiaukojimą. Jos veikiami žmonės apleidžia savo interesus ir poreikius, tikėdamiesi, kad kada nors jiems bus atlyginta už nesavanaudiškumą. O kadangi tai niekada neįvyksta, juos apima pyktis ir apmaudas.
Pokyčių iliuzija
Įsitikinimas, kad aplinkiniai turi pasikeisti, kad mes būtume laimingi. Taip mąsto savanaudis, kuris primygtinai reikalauja, kad kiti prisitaikytų prie jo ar jos dienotvarkės, arba reikalauja, kad partneris nedėvėtų jo ar jos mėgstamų marškinėlių, nes jam ar jai jie nepatinka.
Tikėjimas teisingumu
Šis reiškinys išreiškiamas teisingo pasaulio, kuriame kiekvienas gauna tai, ko nusipelnė, idėja, nors tikrovėje taip retai nutinka. Šio mąstymo spąstų pavyzdys yra manymas, kad žmogus nusipelnė visko, kas jam nutiko.
Kontrolės iliuzija
Žmogų, kuris mano, kad viską pasaulyje galima kontroliuoti, įsiutina kitų žmonių elgesys – dėl paprastos priežasties, nes jo niekaip negalima paveikti. Kontrolės manijos apsėstas asmuo dėl prastų įmonės veiklos rezultatų gali kaltinti viršininką, nors tikroji problema gali slypėti kitur.
KAIP IŠTAISYTI MĄSTYMO MODELIUS?
Tikėtina, kad turite bent vieną iš šių kognityvinių iškraipymų. Galbūt jūs arba kas nors iš jūsų pažįstamų ne kartą pakliuvo į panašius spąstus. Gera žinia ta, kad nesame prie jų pririšti visam laikui.
Mąstymo šablonus galima pakeisti – šis procesas vadinamas kognityviniu restruktūrizavimu.
Jo esmė ta, kad galime daryti įtaką savo emocijoms ir veiksmams koreguodami automatines mintis. Šia koncepcija grindžiama daugelis populiarių terapijos formų, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją ir racionaliai-emocinę elgesio terapiją.
Jei pastebėjote savyje vieną ar daugiau kognityvinių iškraipymų ir manote, kad jie sukelia nerimą, depresiją ar kitas psichologines problemas, būtinai kreipkitės į terapeutą. Patyręs specialistas gali padėti pakeisti neigiamas nuostatas į konstruktyvesnius ir daugiau jėgų suteikiančius įsitikinimus.
Parašyti komentarą