Manipuliavimas santykiuose yra toks dažnas reiškinys, kad dažniausiai net nesuvokiame, jog mumis manipuliuojama. Tačiau kartu visada jaučiame, kad kažkas negerai, nes manipuliuodamas kitas asmuo mūsų sąskaita siekia savo tikslų. Kaip dėl savo emocijų tampame manipuliacijų aukomis ir ką galima padaryti, kad nepasiduotume manipuliatorių gudrybėms, suprasime šiame straipsnyje.
TOBULA AUKA
Ko reikia, kad įvyktų manipuliacija? Iš tikrųjų manipuliatorius yra asmuo, kuris sąmoningai ar ne stengiasi pasiekti savo tikslą kito sąskaita. O auka yra būtent tas kitas, kuris turi kentėti ir atsisakyti savo interesų dėl manipuliatoriaus.
Aukos pozicija yra vidinė psichologinė asmens būsena. Ir jei nuolat esame tokios būsenos, manipuliatoriaus pasirodymas mūsų gyvenime yra tik laiko klausimas.
Pagrindinė manipuliacijos sąlyga – nesąmoningas aukos sutikimas, leidžiantis elgtis su savimi taip, kaip patogu manipuliatoriui.
O pagrindinė priežastis yra ta, kad pati auka elgiasi su savimi ne geriau, nei tai daro „tironas”.
Kai patys nepasitikime savimi, nemokame vertinti savo pasiekimų ir manome, kad esame visiems skolingi, transliuojame kitiems, kaip su mumis galima elgtis. Tiesiogine prasme tampame masalu žmonėms, kurie mūsų silpnybėmis naudojasi savo naudai.
Dažniausiai auka tiesiog nepripažįsta kitokių santykių be tokio vaidmenų pasiskirstymo – ši būsena susiformuoja vaikystėje ir yra nulemta kontakto su tėvais ir kitais reikšmingais suaugusiaisiais. Tačiau jei vaikas negali rinktis, tai užaugę mes tikrai galime pasitraukti iš įprasto vaidmens.
Nukentėjusysis nesuvokia priežastinio ryšio tarp savo jausmų ir manipuliatoriaus veiksmų, nežino, kaip valdyti savo emocinę būseną, todėl būtent emocijos dažniausiai tampa kabliukais, kuriais manipuliatorius pasinaudoja, kad gautų tai, ko nori.
MANIPULIACIJA KALTĖS JAUSMU
Patyręs kaltės emociją, žmogus mąsto maždaug taip: „Aš padariau tai, ko neturėjau daryti, arba, priešingai, nepadariau to, ką turėjau padaryti, ir tai prieštarauja mano moralės ar teisingumo sampratai. Padariau blogą dalyką, o tai reiškia, kad turiu baisų charakterį / įprotį viską sugadinti. Vadinasi, esu blogas žmogus”.
Kaltės jausmo esmė – savo menkavertiškumo, neatitikimo kokiam nors idealui idėja, todėl kaltės jausmas yra viena toksiškiausių ir neproduktyviausių emocijų, griaunančių žmogų iš vidaus.
Kaltė yra socialinė emocija, kurią auklėjimo metu mums įskiepija tėvai, mokytojai, artimi giminaičiai ir net nepažįstami žmonės. To priežastis – labai klaidingas įsitikinimas, kad kaltės jausmas padeda žmogui neužaugti neprincipingu amoraliu egoistu, kuris su niekuo nesiskaito. Priversdamas vaiką jaustis kaltu, suaugusysis paprastai linki jam gero ir tik nori įtvirtinti teisingo elgesio modelį, kurio dėka jis galės tapti geru žmogumi.
Tačiau iš tikrųjų jis griebiasi manipuliacijos ir, priversdamas vaiką jaustis beverčiu, priverčia jį elgtis taip, kaip norima.
Kaltės jausmas yra mėgstamiausias manipuliatorių „kabliukas”. Užtenka įtikinti auką, kad ji yra kalta, ir ji pati visais įmanomais būdais stengsis ištaisyti savo nusižengimą ir apskritai su manipuliatoriumi elgsis dvigubai mandagiau ir dėmesingiau. Žmogaus jausmai, kai jis mano esąs dėl ko nors kaltas, labai skausmingi, kaltė tiesiog graužia iš vidaus.
Todėl kaltas asmuo turi ką nors daryti, kad ištaisytų padėtį. Ir jis padarys bet ką, kad tik nustotų kankintis. Tai labai patogu manipuliatoriui.
Pavyzdžiui, suaugusi dukra nori gyventi atskirai nuo tėvų, bet negali galutinai apsispręsti. Jie jai sako: „Kaip mes be tavęs gyvensime? Jei išvažiuosi, tikriausiai nustosi skambinti, atvažiuosi čia tik per šventes. Mes viską dėl tavęs padarėme, o dabar tu mus palieki. Žinoma, kam reikalingi seni žmonės…”
Normalioje situacijoje suaugę vaikai turėtų gyventi atskirai nuo tėvų ir kurti savo šeimą. Priešingu atveju atsiskyrimo procesas lieka neužbaigtas: esant tokiam glaudžiam ryšiui, dauguma tėvų ir toliau kišasi į savo suaugusių vaikų asmeninį gyvenimą ir reikalus, o šie negali priimti savarankiškų sprendimų, rinktis nepriklausomai nuo tėvų norų ir kurti savo visavertės šeimos.
Tokiu atveju normalus suaugusiųjų noras gyventi savarankiškai susiduria su įpročiu paklusti tėvams. Dukra išsiugdo kaltės jausmą ir gali paaukoti save, kad tėvams būtų patogu.
MANIPULIAVIMAS GĖDA
Patirdami gėdą jaučiamės sugėdinti. Asmuo galvoja maždaug taip: „Aš padariau siaubingą poelgį. Aš nesu toks, kokio nori aplinkiniai žmonės, neatitinku jų lūkesčių ir niekad neatitiksiu, kad ir kaip stengčiausi. Kaip galiu būti mylimas?”
Gėda yra tarsi prožektoriaus spindulys, kuris staiga apšviečia nuogą žmogų. Tarsi viskas, ką jis kadaise bandė slėpti nuo kitų, kuo nenorėjo dalytis, pasirodo, atsiskleidžia ir verčia kitus jį niekinti ir tyčiotis.
Žmona eina į susitikimą su draugėmis ir darosi makiažą. Vyras pamato ją ir sako: „Kaip tu atrodai? Nusivalyk, nedaryk sau gėdos!”
Iš tikrųjų vyras nerimauja, kad žmona ketina leisti laiką be jo. Jis ja visiškai nepasitiki, pavydi, bijo, kad ji gali susitikti su kitu vyru.
Pasidariusi makiažą ir vilkėdama gražius drabužius ji tampa patrauklesnė, o tai reiškia, kad kiti vyrai atkreips į ją daugiau dėmesio. Jis ją gėdindamas mažina jos savivertę, todėl ji tampa dar labiau įsitempusi ir net negalvoja apie tai, kad ji gali patikti kam nors kitam.
Ironiška, bet jo manipuliacija gali turėti visiškai priešingą poveikį: jei žmonai pradės sakyti komplimentus kitas vyras, jos savivertė pakils ir ji gali norėti toliau su juo bendrauti, nes santykiuose su savo vyru ji negauna pakankamai dėmesio, nesijaučia patraukli ir mylima.
Būtų daug išmintingiau iš vyro pusės sakyti jai komplimentus ir pabrėžti, kaip stipriai jis ją myli. Pasitikėjimas ir dėmesys yra daug tvirtesnis santykių pagrindas nei gėdingas manipuliavimas.
MANIPULIAVIMAS BAIME
Baimė – tai emocija, kurią sukelia reali ar tariama grėsmė žmogaus gyvybei ar gerovei. Baimė siejama su nekontroliuojamos ateities pojūčiu. Visur, kur yra nekontroliuojamos ateities nuojauta, yra baimė.
Vadovas vengia tiesioginio bendravimo su darbuotoju ir paveda savo padėjėjui ieškoti kandidatų į panašias pareigas. Apie tai sužinojęs darbuotojas ima bijoti prarasti darbą ir visais įmanomais būdais stengiasi pelnyti vadovo palankumą: dirba darbus, viršijančius jo pareigas, imasi iniciatyvos, užsibūna biure – žodžiu, daro viską, kad parodytų savo įsitraukimą ir nepakeičiamumą.
Vadovas, kuris iš pat pradžių neplanavo atleisti darbuotojo, bet norėjo padidinti jo motyvaciją, pasiekia savo tikslą.
Tačiau ar jis laimi ilgalaikėje perspektyvoje? Itin didelį stresą patiriantis darbuotojas gali padaryti rimtų klaidų. Be to, baimė tiesiogine prasme blokuoja kūrybinį mąstymą: mes tiesiog nustojame matyti naujas galimybes ir susitelkiame tik į problemą. O ilgalaikis stresas gali sukelti emocinį perdegimą – būseną, kai produktyvumas tampa nebesvarbus.
MANIPULIAVIMAS VILTIMI
Kabliukai, ant kurių užkimba manipuliacijos auka, gali būti ne tik neigiamos, bet ir teigiamos emocijos – pavyzdžiui, viltis.
Viltis atsiranda tada, kai įtemptai laukiame, kol išsipildys tai, ko norime, bet abejojame, ar mūsų lūkesčiai išsipildys.
„Jei ketvirtojoje klasėje gausi vien dešimtukus, važiuosime atostogauti prie jūros”.
„Jei gerai elgsiesi, važiuosime į zoologijos sodą”.
„Jei išmoksi sklandžiai skaityti, nupirksiu tau dviratį / išmanųjį telefoną / naują žaislą”.
Tėvai dažnai iš vaikų išgauna paklusnumą ir elgesį pažadėdami jiems ką nors labai trokštamo, tačiau ne visada pažadą ištesi. Kai vaikas, tikėdamasis, kad išsipildys puoselėtas noras, įvykdo tai, ko iš jo norėta, tėvai staiga prisimena, kad dabar nėra nei laiko, nei pinigų, ir pažado įvykdymą atideda vėlesniam laikui. Ir galiausiai niekada jo neįvykdo.
Labai lengva manipuliuoti vaikais pasitelkus viltį, nes jie a priori visiškai pasitiki suaugusiaisiais ir net neįsivaizduoja, kad bus apgauti.
Tačiau ši manipuliacija ne ką geresnė nei mano pateikti pavyzdžiai apie kaltę, gėdą ir baimę. Vaikas patiria nusivylimą, kaskart vis mažiau pasitiki tėvais ir galiausiai visiškai praranda pasitikėjimą.
Augdamas jis perkelia savo neigiamą vaikystės patirtį į santykius su kitais žmonėmis: negali jais pasitikėti, užsidaro savyje, neįsileidžia nieko į savo asmeninę erdvę, nes bijo būti pažeidžiamas ir vėl patirti nusivylimą mylimu žmogumi. Tai galioja tiek draugystei, tiek santykiams su priešinga lytimi.
KAIP NUTRAUKTI MANIPULIACIJOS RATĄ?
Dekonstruotuose emocijų pavyzdžiuose matėte, kad mūsų polinkis į tam tikrus išgyvenimus, ne visada neigiamus, paverčia mus lengvu manipuliatorių grobiu. Mes sutinkame būti auka.
Ir auka lieka auka, net jei šalia nėra manipuliatoriaus. Štai kodėl turime dirbti su savo vidine būsena, palaipsniui išsilaisvindami nuo skausmingų, neproduktyvių emocijų, nuodijančių mūsų gyvenimą, ir mokydamiesi jas valdyti.
Išeitis – ne nustoti jausti ir neturėti savo įsitikinimų bei vertybių, bet išmokti gerai suprasti save ir priimti bet kokius išgyvenimus, t. y. nesmerkti savęs už emocijas, kurios atrodo neteisingos, pripažinti savo teisę jausti ir išgyventi bet kurias iš jų. Tai suteiks jums beveik neliečiamybę nuo bet kokių manipuliacijų, nes sugebėsite įžvelgti tikrąją emocijų priežastį ir panaudoti jų nešamą informaciją savo naudai.
Pradėkite nuo savęs ir savo emocijų stebėjimo
Rašykite dienoraštį, kuriame kas 2-3 valandas tiksliai pasižymėkite, kaip jaučiatės. Labai greitai pamatysite, kas ir kaip jumis manipuliuoja, kokie žodžiai ar veiksmai tampa jūsų kaltės ar baimės jausmo atsiradimo priežastimi, kaip panašios situacijos vėl kartojasi. Tai reiškia, kad galite išmokti sąmoningiau reaguoti į kitų žmonių žodžius ir veiksmus ir neužkibti ant manipuliatorių kabliukų.
Parašyti komentarą