Pradžia Psichologija ir santykiai Neigiamos mintys: atpažinti ir nuginkluoti
Psichologija ir santykiai

Neigiamos mintys: atpažinti ir nuginkluoti

Neigiamos mintys
Dalintis

Mūsų požiūrį į save, aplinkinius žmones ir įvykius lemia ankstesnė patirtis. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip atrasti praeities problemų priežastis ir kaip toksiškas mintis pakeisti pozityvesnėmis.

 

KAIP PAGAUTI NEGATYVUMĄ?

Sąmonę labiau veikia išoriniai nei vidiniai veiksniai. Žiūrime į tai, kas vyksta aplink mus, ir beveik nepastebime su tuo susijusių minčių. Gamta mus sukūrė tokius: mes atkreipiame dėmesį į tai, ką matome, bet beveik visiškai ignoruojame savo vidinius procesus. Mintys ir emocijos kartais yra tokios pat pavojingos kaip ir išorinės grėsmės.

Savimonė, arba suvokimas, kad aš – tai mąstantis žmogus, atsirado ne taip seniai. Jei evoliucijos istoriją įsivaizduotumėte kaip laikrodį, ji prasidėjo 11:59 val. Šiuolaikinė civilizacija suteikia mums galimybę suvokti, kiek daug minčių, vaizdų ir prisiminimų sudaro intelektinę patirtį.

Mintys yra iliuzinės, bet jas galima „pagauti”. Norėdami tai padaryti, turime išmokti sutelkti dėmesį į vidinį pasaulį. Tai nėra lengva, nes visas dėmesys paprastai nukreiptas į išorinį pasaulį.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į save ir išmokti mąstyti: iš sąmonės gelmių ištraukti mintis, kurios „veržiasi” nepaliaujamai, be sustojimo.

Iš pradžių gali atrodyti, kad šios mintys yra tik mintys apie kasdienio gyvenimo smulkmenas: ką gaminti vakarienei, kokį kambarį sutvarkyti ir kokias darbo užduotis atlikti. Giliau, pasąmonėje, yra kitų pasikartojančių minčių, kurios formuoja sąmoningą patirtį. Sąmonėje jos iškyla tik tada, kai to reikalauja gyvenimas. Tai mintys apie nesėkmę ir praradimą, nusivylimą ir baimę. Jos neturi galiojimo laiko ar galiojimo termino, jos nėra susietos su konkrečiu įvykiu. Jos išgautos iš praeities gelmių, kaip molis iš vandenyno dugno.

Kada pradėjote galvoti, kad su jumis kažkas negerai: vidurinėje mokykloje, universitete? Nekenčiate savęs, bijote žmonių? Kada jūsų/ mūsų galvose pradėjo skambėti tie neigiami balsai?

KAIP PAGAUTI NEGATYVUMĄ

Du būdai, padėsiantys atsekti erzinančias mintis

Rekonstruokite „nusikaltimo vietą“. Prisiminkite, kada jautėtės liūdnas, piktas ar susirūpinęs. Kas tą dieną vyko, kas sukėlė šiuos jausmus? Kuo jie skyrėsi nuo kitų, apie ką galvojote? Ką jūs sau sakėte?

Atkurkite konkrečią akimirką, susijusią su neigiama patirtimi. Pasistenkite kuo išsamiau prisiminti šią patirtį, tarsi ji vyktų dabar.

Ką galite atrasti tokių „ekskursijų” po savo protą metu? Galbūt ten rasite piktnaudžiaujančių minčių, dėl kurių manote, kad esate žmogus, kuris niekada nieko nepasieks, ištakas. Arba pastebėsite, kad kai kurių neigiamų aplinkybių ir nuviliančių įvykių reikšmė yra labai perdėta.

Kai kurios mintys pasiklysta laiko tėkmėje ir mes negalime suprasti, iš kur kilo neigiama patirtis. Neišsigąskite. Mintys ir situacijos kartojasi. Kai kitą kartą patirsite panašią emociją, sustokite, „pagaukite” mintį ir ją apmąstykite.

BALSAS IŠ PRAEITIES

Ar verta tapti įkaitais praeities balsų, kurie neša abejones, vadina mus nevykėliais ir peikia už kiekvieną klaidą? Jie gyvena giliai pasąmonėje ir „iškyla” tik tada, kai nutinka kas nors nemalonaus: gauname blogą pažymį mokykloje, patiriame nesėkmę darbe arba partneris pradeda vakarais užsibūti biure.

Taigi, praeitis tampa dabartimi, o dabartis lemia ateitį. Ypač kenksmingos yra tos mintys, kurios kelia panieką sau. Jas turi pakeisti protingesnis ir pozityvesnis požiūris.

Psichoterapeutai vadovaujasi principu: nežinodami savo istorijos, mes nuolat kartojame klaidas. Nuo pat Froido laikų psichologai ir psichoterapeutai įsitikinę, kad savirefleksija yra būtina siekiant ilgalaikių teigiamų pokyčių.

Pirma, kaip galime būti visiškai tikri, kad mūsų interpretacijos yra teisingos? Antra, jei pokyčiai gali vykti tik dabartyje, kaip praeities žinios gali paveikti dabar vykstančius pokyčius?

Žinoma, praeitis yra dabarties pagrindas: dažnai kartojame padarytas klaidas.

Tačiau toks praeities supratimas nereiškia, kad pokyčiai priklauso tik nuo praeities įvykių ir traumų „iškasimo”. Tai tarsi laivas, kuris ruošiasi išplaukti. Prieš išplaukiant į reisą pravartu laivą nuleisti į sausąjį doką, jį apžiūrėti ir, jei reikia, suremontuoti.

Kita galima metafora – tinkamo kelio suradimas ir tinkamo kurso pasirinkimas. Neprivalote ištaisyti visos savo praeities. Savo mintis galite keisti spontaniškai, pakeisdami iškreiptas mintis racionalesnėmis.

Jau kalbėjome apie tai, kaip svarbu atpažinti mintis, vaizdinius ir prisiminimus, kurie lemia mūsų emocinę būseną. Kadangi praeities pakeisti neįmanoma, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kaip mintys ir jausmai veikia mūsų gyvenimą čia ir dabar.

Išmokę „skaityti” savo mintis ir pasąmonę, galite ištaisyti iškreiptas mintis ir nerimą keliančius jausmus, kurie sukelia asmenybės sutrikimus. Kokią trikdančią mintį galite „pagauti” ir pakeisti į pozityvesnę šiandien?

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Būti suaugusiu žmogumi

Būti suaugusiu žmogumi: vidinės brandos menas

Tikrasis suaugusiojo gyvenimas prasideda ne tada, kai įgyjame pilnametystę, o tada, kai...

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...