Tiesa ta, kad net ir geriausi sprendimai gali gimti nematomose ribose – mąstymo šablonuose, kurie nepastebimai riboja mūsų požiūrį ir veiksmus. Kaip atpažinti šiuos rėmus ir atsikratyti įprasto algoritmo?
Kai mąstymas tampa kalėjimu
Ar pastebėjote, kad skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į tą pačią situaciją? Vieni mato aklavietę, kiti – iššūkį, treti – išteklius. Priežastis slypi ne tik skirtinguose charakteriuose, bet ir mentaliniuose filtruose, kuriuos naudojame.
Psichologai tokius filtrus vadina kognityviniais iškraipymais. Tai ne „gedimai“, o informacijos apdorojimo būdai, pagrįsti mūsų praeities patirtimi. Mūsų tolimi protėviai taip išmoko susidoroti su gyvybei gresiančiu pavojumi ir baimėmis, kurias šis pavojus sukeldavo. Susiformavę įpročiai ir įsitikinimai, informacijos apdorojimo būdai evoliuciškai padėjo žmogui išgyventi. Problema ta, kad dažnu atveju, šiuos filtrus ir toliau naudojame net patys to nesuvokdami.
Nepastebimos mąstymo ribos
Įprotis ieškoti „teisingo“ atsakymo
Nuo vaikystės mus moko ieškoti vienintelio teisingo atsakymo. Mokykloje, universitete, darbo pokalbiuose… Suaugusiųjų gyvenime „teisingas“ kelias gali pasirodyti pasenęs, svetimas ar per siauras. Toks požiūris blokuoja nestandartinius sprendimus, nes viską, kas išeina už „teisingo“ ribų, smegenys automatiškai atmeta kaip pavojingą.
Paklauskite savęs: kai priimate sprendimą, ar ieškote geriausio varianto, ar vis tik mąstote kategorija: „ar taip bus teisinga, ar ne“?
„Jau bandėme – neveikia“ sindromas
Mes dažnai atmetame idėjas, nes jos kažkada neveikė, bet pasaulis keičiasi ir tai, kas nepavyko praeityje, gali duoti kitokį rezultatą naujomis sąlygomis. Šis mąstymas, pagrįstas apibendrinta patirtimi, trukdo bandyti iš naujo ir „išvalyti“ įsisenėjusį suvokimą.
Prisiminkite: ar jūsų aplinkoje nėra „draudžiamų“ idėjų, kurias seniai reikėtų apsvarstyti iš naujo, nes esamos sąlygos ir jūs patys jau seniai pasikeitėte?
„Kaip jiems“ sėkmės logika
Daugelis iš mūsų, sąmoningai ar nesąmoningai, kopijuoja svetimas sėkmės strategijas. Ypač kai sėkmė atrodo itin įspūdinga… Tačiau tai, kas pasiteisino kitiems, gali netikti mums dėl skirtingo konteksto, išteklių ar vertybių.
Pagalvokite: ar tikrai jūsų tikslas yra tik jūsų? Ar tai tiesiog patogus, socialiai priimtinas kelias?
„Taip reikia“ rėmai
Kartais mes mąstome ne laisvai, o taip, kaip „priimta“, „tikimasi“, „logiška“. Tai sukelia vidinį konfliktą tarp to, ko nuoširdžiai norime, ir to, ką „reikia daryti“. Būtent šis rėmas dažnai neleidžia pakeisti profesijos, išeiti iš sudėtingų santykių ar persikelti į kitą miestą.
Paklauskite savęs: kuo jūs tikrai tikite, o ką tiesiog „paveldėjote“ iš šeimos, kultūros ar aplinkos?
Kodėl rėmus taip sunku pastebėti?
Mūsų smegenys veikia „ekonomiškai“: jos stengiasi nuspėti realybę remdamosis sukaupta patirtimi, o ne kiekvieną kartą ją iš naujo analizuodamos. Faktas tas, kad daugumą kasdienių sprendimų žmogus priima automatiškai, remdamasis įprastais šablonais. Tai greita, patogu, bet ne visada veiksminga. Ypač jei atsidūrėte kryžkelėje arba norite pakilti į naują lygį, kuris reiškia kokybiškai naujų rezultatų pasiekimą.
Pagrindinė kognityvinio elgesio metodo idėja yra ta, kad rezultatą gauname per veiksmus, o veiksmų pobūdį veikia mūsų mintys. Tai reiškia, kad norint pasiekti naują lygį, reikia keisti mąstymą ir išeiti už esamo suvokimo ribų.
Kaip išeiti už ribų be streso ir revoliucijų?
Mąstymo keitimas – tai ne momentas, o procesas. Toliau pateikiami paprasti, bet veiksmingi būdai, kaip pradėti šį kelią.
- Užduokite sau „nepatogius“ klausimus. Vietoj „ką man daryti?“ paklauskite: „Ko aš dar nematau?“, „Ką darytų žmogus, kuris turi visiškai kitokį požiūrį į tai?“
- Sąmoningai ieškokite alternatyvų. Net jei pirmasis variantas atrodo akivaizdus, treniruokite smegenis: raskite dar 3–5 sprendimus. Žiūrėkite į tai be spaudimo, tiesiog kaip eksperimentą.
- Bendraukite su žmonėmis iš kitų sričių. Kuo įvairesnė bus jūsų aplinka, tuo platesnis taps jūsų mąstymo žemėlapis. Vienas pokalbis gali atkreipti dėmesį į tai, kas metų metus liko „už kadro“.
- Leiskite sau būti „nelogiškiems“. Kartais būtent nelogiški žingsniai pradeda reikiamų įvykių grandinę. Klausykitės intuicijos – tai taip pat mąstymo forma, tik kitokia.
- Norite greičiau? Raskite sąjungininką. Atrasti „mąstymo klaidas“, kurios jus valdo, bet lieka aklavietėje, ir įtraukti naujus įpročius į savo gyvenimą, galite padedami specialistų – psichoterapeutų. Taip pokyčių kelias bus greitesnis.
Atminkite, kad išėjimas už įprastų mąstymo ribų nereiškia pagrindų griovimo. Naujos idėjos, galimybės, netikėti sprendimai – visa tai jau yra šalia. Tiesiog jų dar nematyti žiūrint iš senų rėmų. Kol mąstote „kaip reikia“, toliau gyvenate nuspėjamai. Vos tik leidžiate sau manyti, kad gali būti kažkas daugiau, prasideda vystymasis.
