Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Nustatykite ribas ir padarykite pauzę: racionalaus ginčo taisyklės
Psichologija ir santykiai

Nustatykite ribas ir padarykite pauzę: racionalaus ginčo taisyklės

Nustatykite ribas ir padarykite pauzę
Dalintis

Santykiuose dažnai stengiamės „užmerkti akis“ į tai, kas mus piktina ar erzina mūsų partneryje. Kam konfliktuoti? Tačiau, pasak psichologų, tai didelė klaida. Tiesa ta, kad yra būtina spręsti kylančius prieštaravimus tam, kad ateityje jie nesugadintų santykių.

KAM MUMS REIKALINGI KONFLIKTAI?

Žodis „konfliktas” turi blogą reputaciją – mes automatiškai manome, kad konfliktai veda į santykių griūtį. Daugelis žmonių vengia ginčų manydami, kad geriau „užmerkti akis“ prieš kai kuriuos prieštaravimus ir apsimesti, kad jų nėra, nei leisti konfliktui įsisiubuoti.

„Iš tikrųjų ne visi konfliktai gadina santykius: kartais jie užkerta kelią kur kas rimtesnei ir tikrai destruktyviai konfrontacijai”, – sako Niujorko psichoterapeutas Michael Batshaw, knygų apie porų santykius autorius. Ir priduria: „Jokia problema nėra per maža, bet kokią reikia aptarti.”

Su tuo sutinka ir kitas garsus santykių terapeutas ir knygų autorius Terry Orbach, perspėdamas: „Nepraleiskite pro akis smulkmenų.” Jo beveik 24 metus atliekami tyrimai, kuriuose dalyvauja tos pačios poros, leidžia teigti, kad „neišspręstos smulkios įtampos ilgainiui perauga į dideles problemas, su kuriomis labai sunku susidoroti”.

ginčo taisyklės

KONFLIKTŲ TAISYKLĖS

Tam, kad konfliktas nesugadintų santykių, o vestų prie konstruktyvių rezultatų ir prisidėtų prie poros stiprinimo, reikia laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Štai ką pataria ekspertai:

  • Išmokite išklausyti savo partnerį

Bendravimas yra raktas į konfliktų sprendimą. O kad jis būtų veiksmingas, reikia labai atidžiai išklausyti savo partnerį, o ne svarstyti, kodėl jis ar ji klysta, aiškina Michael Batshaw. Jis sako, kad konflikte „užstrigę” partneriai nesugeba užjausti vienas kito.

  • Kartu raskite sprendimą, kuris būtų naudingas jums abiem

Kiekvienas iš jūsų gali turėti rūpesčių ir baimių. Santuokos terapeutė Susan Heitler siūlo pasidalyti savo nuogąstavimais su partneriu, kad galėtumėte kartu sugalvoti tinkamą sprendimą. Tačiau atkakliai ginti savo požiūrį nėra gera mintis.

Ji pateikia pavyzdį, kai pora ginčijasi dėl automobilių stovėjimo aikštelės. Vyras nenori, kad žmona statytų automobilį požeminėje aikštelėje, kai važiuoja į miesto centrą darbo reikalais. Žmona mano, kad jo reikalavimas yra juokingas: dažniausiai nėra kur pastatyti automobilio, išskyrus požeminę aikštelę.

Tačiau pabandykime įsigilinti į jų pozicijas: kokį nerimą aptinkame? Vyras nerimauja, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra mažai vietos manevruoti, todėl automobilis gali būti įbrėžtas ar įlenktas. Remontas nėra pigus, dėl to ir kilo jo nepasitenkinimas. Kita vertus, žmona nerimauja, kad gali pavėluoti į verslo susitikimus, jei teks ieškoti automobilių stovėjimo vietos gatvėje.

Išreiškę savo susirūpinimą, jie ėmė diskutuoti, kaip išspręsti šią problemą

Vyras pasiūlė įsigyti platų galinio vaizdo veidrodėlį, kad žmona galėtų atsargiau manevruoti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis taip pat buvo pasirengęs pats ją nuvežti į miestą, nes neseniai pradėjo dirbti iš namų ir galėjo sau tai leisti.

Jo žmona, savo ruožtu, sakė, kad automobilį statys viršutiniame garažo aikštelės aukšte, kur paprastai būna daugiau vietos ir todėl mažesnė rizika subraižyti automobilį. Be to, ji neprieštaravo palikti automobilį atokiau nuo centro ir iki susitikimo vietos nueiti pėsčiomis: jai ir taip trūksta fizinio krūvio.

„Čia galioja bendras principas: tavo nerimas yra mano nerimas”, – sako Susan Heitler. Iššūkis – rasti abiem pusėms naudingą sprendimą, kuriame laimėtų abu, kad nė vienas nesijaustų tarsi priklausomas nuo kito valios. Tačiau pokalbis gali būti konstruktyvus tik tada, jei partneriai yra atsipalaidavę ir nusiteikę pozityviai.

„Jei partneriai konfrontuoja vienas su kitu, galų gale jie patiria neigiamus jausmus, mažų mažiausiai nusivylimą. O kai jie randa bendrą sprendimą, jaučiasi dar labiau mylintys ir artimi”, – pabrėžia terapeutė.

  • Aptarkite tai, ką padarėte, nesileisdami į asmeniškumus

Terry Orbach atkreipia į tai dėmesį: „Aiškindamiesi, kas jums nepatinka, kalbėkite tik apie partnerio veiksmus, elgesį, bet ne apie jo asmenines savybes. Jis daug lengviau jus išgirs ir supras, prie ko jam reikia padirbėti.“

  • Rimtus pokalbius pradėkite tada, kai esate ramūs

Konstruktyviems paaiškinimams reikia emociškai saugios aplinkos. „Tada galime apibūdinti partneriui savo mintis / jausmus / išgyvenimus, susijusius su konfliktu, ir apie visa tai pagarbiai pasikalbėti, užuot rūšiavę, kas teisus, o kas ne”, – sako San Franciske dirbantis klinikinis psichologas Robert Solly, kuris specializuojasi porų psichoterapijoje.

„Nepradėkite pokalbio, kai jus užvaldo emocijos,“ – pritaria Michael Batshaw. – „Jos užtemdo jūsų mintis ir jūs viską matote iškreiptai. Svarbu iš anksto gerai apgalvoti, ką norite pasakyti.“

  • Jei nervinatės, padarykite pauzę

Dar kartą pakartosiu, kad sprendžiant konfliktinę temą labai svarbu išlikti ramiam. Tačiau praktiškai, žinoma, pokalbis gali suerzinti, sujaudinti, supykdyti. Jei jaučiatės užvaldytas emocijų, nutraukite pokalbį, kad nusiramintumėte. Jei negalite su jomis susidoroti – perkelkite pokalbį į rytdieną.

  • Nustatykite ribas

Nuspręskite kartu, kas konfliktuojant priimtina, o kas ne (pvz., negraži kalba, įžeidinėjimai, šauksmai, rėkimas). Tai kaip futbole: jei žaidėjai išbėga iš aikštės ribų, žaidimas nutraukiamas.

  • Pradėkite pokalbį pasivaikščiojimo metu

Terry Orbach, atlikęs tyrimą, nustatė, kad vyrams lengviau kalbėti sudėtingomis temomis, kai jie užsiima kokia nors veikla, pavyzdžiui, eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Gali būti, kad pirmąjį pokalbį geriau pradėti ne akis į akį, o užsiimant vienokia ar kitokia veikla.

  • Nebijokite atsiprašyti

Atsiprašymas gali daryti stebuklus, sako Terry Orbach: „Visi darome klaidų ir turime sugebėti pripažinti, kad klydome dėl kai kurių savo argumentų. Nebūtina sakyti „atsiprašau už tai, ką pasakiau”, galima sakyti „labai atsiprašau, kad susipykome”.”

KAM MUMS REIKALINGI KONFLIKTAI

  • Kreipkitės psichologinės pagalbos

Jei esate „įstrigę” konfliktinėje situacijoje arba jūsų partneris nenori su jumis aptarti problemos, verta pagalvoti apie apsilankymą pas santuokos terapeutą. Kuo anksčiau kreipsitės į psichologą, tuo lengviau jums bus padėti ir tuo ilgiau džiaugsitės gražiais santykiais.

IŠVADA

Raktas į gerus santykius – nebijoti konfliktų. Jei uoliai vengsime nemalonaus pokalbio apie problemą, kuri mus neramina šiandien, ateityje ji gali tapti chroniška, sugriauti mūsų santykius ir padaryti mus nelaimingus.

Robert Solly primena garsaus psichologo John Gottman tyrimą, kuris parodė, kad du trečdaliai poroje kylančių problemų laikui bėgant neišnyksta: „Sėkmingų porų paslaptis yra ta, kad jos išmoksta lanksčiai ir taktiškai aptarti savo problemas, nekaltindami vienas kito dėl nesutarimų.“

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...