Net patys sąžiningiausi iš mūsų kartais meluoja. Melas kaip reiškinys yra neišvengiamas, nepaisant moralinio vertinimo, taip pat rizikos sugadinti savo reputaciją ir santykius su kitais. Net jei apgaulė nėra atskleidžiama ir neturi matomų pasekmių, ji dažnai nepraeina be pėdsakų paties meluojančiojo psichikai.
MELAS
Dažniausiai griebiamės melo, jei tai suteikia mums kokį nors pranašumą, kurio negalime (arba negebame) gauti sąžiningai. Jei tas pranašumas nusveria galimas neigiamas apgaulės pasekmes, galime būti linkę meluoti.
MELO TIPAI
Melas, kuris mums naudingas
Šiuo atveju apgaudinėjame kitus, kad gautume tam tikros tiesioginės naudos sau.
Pavyzdys: meluojame, kad gatvėje rasti pinigai yra mūsų.
Melas, kurį naudojame norėdami apsisaugoti
Tokį melą naudojame, kad išvengtume kokios nors bausmės ar mums nemalonaus rezultato.
Pavyzdys: neigiame, kad automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkėme į svetimą automobilį.
Melas, kuris yra naudingas kitam žmogui
Tokiu melu kitam asmeniui suteikiame tam tikros naudos ar malonumo.
Pavyzdys: sakome vaikui, kad jo nupieštas paveikslas yra šedevras.
Melas, kuriuo saugome kitus
Šio tipo melu siekiama apsaugoti kitus nuo bėdų, bausmės ar tiesiog nerimo.
Pavyzdys: sergame, bet tėvams sakome, kad mums viskas gerai, kad jie nesijaudintų.
Melas, kuris yra naudingas mums ir kitiems
Pavyzdys: klastojame grupinio projekto rezultatus, kad gautume aukštesnį įvertinimą ir mes, ir kiti projekte dalyvaujantys studentai.
Melas, kuris apsaugo ir mus, ir kitus
Pavyzdys: darbe vadovaujame darbuotojų grupei ir savo vadovams sakome, kad grupė negalėjo laiku atlikti užduoties dėl tariamo techninio gedimo, taip apsaugodami ir save, ir savo pavaldinius.
Nepriklausomai nuo melo priežasties, bet kokia apgaulė mums sukuria tam tikrą psichologinę naštą. Net jei melas lieka neatskleistas, pats melo procesas dažnai sukelia nemažai streso.
PSICHOLOGINĖ MELO KAINA
Dažnas melas gali turėti didelį poveikį mūsų psichologinei savijautai. Tyrimai rodo: žmonės, linkę meluoti ir slėpti tiesą nuo kitų, apskritai patiria daugiau neigiamų emocijų ir blogiau sutaria su jiems svarbiais žmonėmis.
Meluojantis žmogus dažnai baiminasi, kad jo melas gali būti atskleistas. Šią baimę gali lydėti kaltės, gėdos jausmai, baimė sugadinti savo reputaciją ir santykius su kitais žmonėmis.
Psichologinės melo pasekmės:
- Sumažėjusi savivertė. Melagiams tai pasireiškia bent laikinai. Jei žmogus melavo, dažniausiai jo savivertė tą dieną bus šiek tiek žemesnė nei ankstesnę dieną, taip pat žemesnė nei įprasta jam pačiam.
- Padidėję neigiami išgyvenimai. Kai ką nors apgaudinėjame, po to dažniau patiriame nemalonių emocijų.
- Teigiamų išgyvenimų sumažėjimas. Mažiau tikėtina, kad po apgaulės patirsime džiugių jausmų: paguodos, laimės, palengvėjimo ir pasididžiavimo jausmų.
Šios išvados rodo, kad melas dažnai atsiliepia mūsų psichologinei gerovei. Be abejo, kartais atrodo, kad iškraipyti tiesą yra naudingiau, ir gali būti sunku įveikti šią pagundą. Svarbu nepamiršti, kad sąžiningumas ne tik moraliai pateisinamas, bet ir duoda mums apčiuopiamos naudos, gerina mūsų savivertę ir padeda palaikyti sveikus santykius su mums svarbiais žmonėmis.
Parašyti komentarą