Pirmojo žvilgsnio galia: kaip iš tikrųjų renkamės antrąją pusę?

Renkantis partnerį, veido bruožai mums daro daug didesnę įtaką nei kūnas, moterys geba „perskaityti iš veido“ informaciją apie vyro vaisingumą, o kuo ilgesni santykiai, tuo partneriai tampa panašesni vienas į kitą išvaizdos prasme…  Ar visa tai tiesa?

Idealus partneris

Įsivaizduokime, kad savo svajonių partnerį galime surinkti kaip konstruktorių, iš katalogo pasirinkdami tinkamą „detalę“. Kokius veido bruožus išskirtume iš kitų? Kas mums atrodo patrauklu „kūno“ skyriuje?

Šiais klausimais tyrėjai Karin Perilloux ir Jayme Cloud kreipėsi į 260 žmonių nuo 20 iki 75 metų amžiaus: jų paprašė „surinkti“ sau du optimalius partnerius – vieną trumpalaikiam romanui, kitą – ilgalaikiams santykiams. Respondentai turėjo tam tikrą taškų skaičių, kurį galėjo skirti dešimčiai fizinių savybių. Be to, mokslininkai suskirstė tiriamuosius į dvi grupes, skirdami jiems skirtingą taškų skaičių: „turtingieji“ turėjo po 70 taškų, o „vargšai“ – tik po 30, todėl pastarieji turėjo būti taupesni.

Veidas svarbesnis už kūną

Eksperimento rezultatai parodė, kad tiek moterys, tiek vyrai pirmenybę teikė patraukliam veidui, o ne gražiam kūnui, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo trumpalaikiai, ar ilgalaikiai santykiai. Su viena išimtimi: kai vyrai turėjo ribotą kiekį „eksperimentinių pinigų“ ir dėl to mažiau galimybių modeliuoti idealią moterį, jie rinkosi meilužę (bet ne gyvenimo partnerę), daugiausia dėmesio skirdami patrauklioms kūno formoms, o ne veidui.

Karin Perilloux ir Jayme Cloud tai aiškina mūsų biologija, kuri atlaikė evoliucijos išbandymą. Jų teigimu, vyrai, vadovaudamiesi archajiška programa, atkreipia dėmesį į plačius potencialios partnerės klubus, „žadančius“ reprodukcinę sėkmę. Tačiau „mažą biudžetą“ turinčios respondentės buvo linkusios rinktis gražų veidą – galbūt todėl, kad moterys subtiliau skaito gamtos užuominas: „Ankstesni tyrimai parodė, kad moterys iš vyro veido gali daryti tikslias išvadas apie vaisingumą“.

Tačiau biopsichologas Peter Walshburger su tokiomis išvadomis nesutinka. Jis mano, kad moterims partnerio išvaizda nėra tokia svarbi kaip vyrams. „Moterys nėra tokios imlios vizualiniams dirgikliams kaip vyrai“, – mano jis. Jos nesąmoningai ieško patikimo žmogaus, su kuriuo galėtų jaustis saugios, ir pirmiausia vyrą atpažįsta kaip gynėją.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Nors įsimylėjėliai mėgsta pabrėžti vienas kito dvasinių vertybių svarbą, remdamiesi sielų sąskambiu, kurį jie galėjo pajusti nuo pirmųjų minučių, iš tiesų tikrasis „detonatorius“ – išvaizda. „30 proc. mūsų smegenų išimtinai užsiima vizualinių dirgiklių apdorojimu, – aiškina Tiubingeno universiteto (Vokietija) tyrėjų grupės vadovas Andreas Bartels.

Vyrai pirmenybę teikia lygių, „minkštų“ veidų moterims, o moterims patinka išsiskiriantys veidai. Lytiniai hormonai testosteronas ir estrogenas vaidina svarbų vaidmenį tipiškai vyrų ir tipiškai moterų išvaizdai.

Priešingybės ar dvyniai?

Matydami šuns ir jo šeimininko panašumą, daugelis iš mūsų nevalingai šypsosi. Tačiau ar panašių bruožų ieškome ne tik savo augintiniuose, bet ir partneriuose? Galbūt tai skamba keistai, tačiau ilgą laiką kartu gyvenantys partneriai iš tiesų yra stebėtinai panašūs.

Panašumas, matyt, vaidina svarbų vaidmenį jau santykių pradžioje – renkantis partnerį. Dažnai įsimylime žmones, kurių veido bruožai panašūs į mūsų pačių. Panašios akys, tas pats žvilgsnis sukelia mums pasitikėjimą, palankumą ir simpatiją. Mokslininkai tam siūlo logišką paaiškinimą: išorinis panašumas pasąmonėje į mus panašius žmones daro „giminingus“, „atitinkančius mus“, tarsi mus sietų artima DNR. Taip mūsų kūnas ieško tobulo partnerio, su kuriuo galėtų daugintis.

Mičigano universiteto mokslininkai tyrė ilgalaikių sąjungų partnerių nuotraukas. Rezultatas buvo įspūdingas: ilgiau nei 25 metus trunkančių santykių partneriai dažnai būna labai panašūs vienas į kitą (nors tai gali būti susiję ir su ta pačia mityba bei gyvenimo būdu). Tačiau mokslininkus nustebino kitkas: partneriai, kurie savo santykius apibūdino kaip laimingus, pasižymėjo dar ryškesniu panašumu – taip, kad galėtum pagalvoti, jog jie yra brolis ir sesuo.

Mokslininkai rado gražų šio reiškinio paaiškinimą: atrodo, kad žmonėms, kurie daug juokiasi, laikui bėgant ant veido atsiranda tos pačios raukšlės – juoko „pėdsakai“. Arba – bendro laimingo gyvenimo antspaudas.

Sekite mus „Google News“!