Kolega neatsisveikino, partneris paliko nešvarius skalbinius ant miegamojo grindų – pykčio priežasčių gali būti daugybė. Kaip elgtis tokiomis akimirkomis, kad jis nesugriautų jūsų ir jūsų gyvenimo?
PROBLEMA
Kartais manome, kad jausti pyktį yra blogai. Taip nėra. Tai natūrali reakcija, kai jaučiame grėsmę. Mūsų širdis plaka greičiau, veidas išblykšta arba parausvėja, kvėpavimas padažnėja. Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, tokios emocijos paruošia organizmą kovoti su plėšrūnu arba nedelsiant bėgti.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: pyktis sunaudoja per daug energijos. Jo sukeliamas stresas gali nualinti organizmą. Pernelyg didelė agresija, nesvarbu, ar ji išreikšta, ar slopinama, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, sunku aiškiai mąstyti, kai protą aptemdo įniršis, o adrenalino kiekis yra itin aukštas.
PATARIMAI
Pateikiame keletą patarimų, kurie padės suvaldyti pyktį ir nekenkti sau.
Pripažinkite, kad jaučiate pyktį
Pirmasis žingsnis yra įsisąmoninimas. Pripažinkite savo jausmus. Kai kuriems iš mūsų lengviau atsiriboti nuo pykčio, emociškai atsitraukti ir nesusitapatinti su juo. Jūs nesate šios emocijos įsikūnijimas.
Kvėpuokite lėtai ir giliai
Pyktis sukelia susijaudinimo būseną, gilus kvėpavimas padeda ją neutralizuoti. Iškvėpimai turėtų būti ilgesni nei įkvėpimai.
Paklauskite savęs, kas jums gresia
Kas kelia pavojų: jūsų kūnas, asmeniniai ar profesiniai santykiai, finansinė padėtis ar savigarba? Ar dabar jums gresia pavojus? Jei taip, veikite skubiai. Pasirūpinkite savimi.
Nedarykite skubotų išvadų
Kolega, kuris su jumis neatsisveikino, galėjo būti užsiėmęs arba blogai jaustis. Pasistenkite nedaryti skubotų išvadų, pavyzdžiui, „aš jam nepatinku” arba „niekas manęs nemėgsta”. Geriau pasiteiraukite, kaip jam sekasi, dabar arba vėliau.
Permąstykite savo lūkesčius
Dažnai gyvename su nerealiais lūkesčiais ir to net nesuvokiame. Tačiau ar viskas gali klostytis tik taip, kaip norime? Svajojame apie harmoningą gyvenimą, tačiau realybėje pilna kliūčių. Laikas pagaliau pripažinti, kad kartkartėmis teks susidurti su sunkumais.
Atsisakykite tokių minčių kaip „jis neturėjo to daryti” ir kategoriškų teiginių su žodžiais „visada” arba „niekada”.
Tarkime, nekenčiate stovėti automobilių spūstyse. Tai suprantama – kas norėtų valandų valandas sėdėti automobilyje, važiuojančiame aštuonių kilometrų per valandą greičiu? Tačiau ką paprastai sau sakote tokiais atvejais? Kad taip neturėtų būti? Kad kiti vairuotojai yra idiotai? Tai tik pakursto pyktį.
Pažvelkite į tai iš gerosios pusės: „Na, tai gyvenimo dideliame mieste dalis” arba „Bent jau galiu klausytis audioknygos”. Tikėtina, kad jūsų pyktis atslūgs.
Išmokite taikyti kognityvinį restruktūrizavimą
Nepradėkite šaukti: „Tai siaubinga, negaliu to pakęsti!”. Pabandykite sakyti: „Taip, tai nemalonu, bet aš galiu išspręsti šią problemą”. Šie du požiūriai duoda labai skirtingų rezultatų.
Stenkitės nedramatizuoti situacijos, nemanykite, kad kažkas nori jums pakenkti.
Supraskite, kuo pageidavimas skiriasi nuo reikalavimo. Kalbėdami su kitais arba su savimi, vartokite frazes „norėčiau” arba „pageidaučiau”, o ne „primygtinai reikalauju” ir „privalai”.
Paklauskite savęs, kuo grindžiamas jūsų pyktis
Pyktis padeda mums jaustis „stipriems” ir „kietiems”, tačiau parodyti pažeidžiamumą nėra lengva. Tačiau analizuodami savo skausmą galite geriau suprasti save. Pyktis dažnai slepia kitas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar baimę.
Nenaudokite pykčio kaip motyvacijos
Manoma, kad pyktį reikia išlieti, tačiau tai yra klaida. Taip, šiuo būdu galite paveikti kitų žmonių elgesį, tačiau tokie pokyčiai nebus ilgalaikiai. Kas norėtų, kad iš jo būtų tyčiojamasi?
Praktikuokite užuojautą sau
Pripažinkite sau, kad patiriate nemalonius jausmus. Ši patirtis vienaip ar kitaip pažįstama kiekvienam planetos gyventojui. Šio fakto įsisąmoninimas padės jums suvaldyti pyktį, nekenkiant sau ir kitiems. Jūsų emocijos neturėtų kontroliuoti jūsų veiksmų.
„Perkelkite“
Užsiimkite bėgimu, šiaurietiškuoju ėjimu arba joga. Tai padės sumažinti stresą ir pyktį sukeliančių hormonų koncentraciją ir padidins serotonino bei dopamino kiekį, taigi pagerins jūsų nuotaiką.
Pasikalbėkite su artimu žmogumi
Jus gerai pažįstantis žmogus gali pažvelgti į situaciją kitaip ir padėti jums padaryti tą patį.
Atpažinkite savo jausmus ir poreikius
Išreikšdami jausmus, nekritikuokite ir nekaltinkite kitų. Stenkitės priimti kitų žmonių atsiliepimus, neužimdami gynybinės pozicijos ir neįsiveldami į ginčą.
Sutelkite dėmesį į sprendimą
Supratę, kad pykstate, ir suvokę, kodėl jaučiate grėsmę, sutelkite dėmesį į problemos sprendimo būdų paiešką. Taip savo energiją nukreipsite taikia linkme.
Naudokite pyktį kaip signalą
Dalykai, kurie jus skaudina ir pykdo, gali pasiūlyti, kaip galėtumėte pasitarnauti pasauliui.
Ar jus liūdina benamių gyvūnų padėtis? Padėkite gyvūnų prieglaudai. Jus piktina sunki likimo nuskriaustųjų padėtis? Savanoriaukite socialinės pagalbos centre ar pan.
Praktikuokite sąmoningumą
Nesmerkite savęs už tai, kad pykstate – tai tik dar labiau jus supykdys ir pagilins problemą. Pasistenkite priimti faktą, kad pykstate. Neleiskite pykčiui lemti jūsų veiksmų, bet ir neneikite jo.
Pripažinkite pyktį ir susilaikykite nuo vertinimo. Jūsų tikslas – suprasti, kas vyksta. Tuomet galite pasinaudoti pirmiau pateiktais patarimais, kad sutelktumėte ir konstruktyviai nukreiptumėte savo pyktį.
IŠVADA
Pats pyktis nėra blogas dalykas, tačiau turime mokėti jį kontroliuoti, kad jis neužgožtų mūsų gyvenimo ir santykių su kitais žmonėmis.
Parašyti komentarą