Dirbame – pavargstame, laukiame savaitgalio – tikimės galėsiantys pailsėti, pabūti su šeima ar draugais… Tačiau vos atėjus poilsio dienoms pasineriame į niūrias mintis ir jaučiame atsliūkinantį liūdesį. Kodėl taip atsitinka ir kas tai lemia?
KAS KENČIA NUO SEKMADIENINIO LIŪDESIO?
Sekmadienio liūdesys ypač būdingas žmonėms, kurių darbo dienos ir savaitgaliai smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, nuo pirmadienio iki penktadienio jie vienu metu turi ne tik daug darbinių reikalų, bet ir nemažai buitinių – namų ruošos užsiėmimų. Tuo tarpu šeštadienis ir sekmadienis yra skiriamas tik poilsiui. Būtent dėl šio ryškaus kontrasto labiau tikėtina, kad sekmadienis bus kupinas liūdesio.
Mokslininkai netgi nustatė vidutinį laiką, kada sekmadienio liūdesys būna didžiausias: apie 16.30 val., kai jau būname susidarę daugiau ar mažiau išsamų būsimos savaitės rūpesčių ir reikalų vaizdą. Tačiau, būtina paminėti, kad kai kurie žmonės išlieka niūrūs nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Tyrėjų teigimu, dauguma žmonių, kurie kenčia nuo sekmadienio liūdesio, savaitgalį praleidžia namuose nuobodžiaudami ir užsiimdami ateinančios savaitės planavimo reikalais.
KODĖL ATSIRANDA LIŪDESYS?
psichologė Gianna Skelotto savo knygoje „Mūsų kasdienis nerimas” aprašė kitą sekmadienio liūdesio rūšį, ne tokią akivaizdžią ir klastingą. Pasak autorės, tokią būklę iš dalies galima paaiškinti sumažėjusia įtampa, kuri sukelia nuovargį, nuobodulį ir liūdesį. Tačiau sumažėjusi psichinė ir fizinė įtampa nėra vienintelė niūrios savaitgalio nuotaikos priežastis.
Pasirodo, kad sekmadienis tampa susitikimo su savimi diena.
Darbo dienos dėl gana gerai struktūrizuotų ir daugybės darbų padeda kontroliuoti vidinę įtampą ir suvaldyti nepasitenkinimo jausmą. Tačiau visiškai laisvos, atsipalaidavimui skirtos dienos išryškina gilų tuštumos ir nepasitenkinimo jausmą, kurį kitu metu, atrodo, maskuoja rutina.
Laisvieji sekmadieniai leidžia mums pažvelgti į tolimiausius sielos kampelius, pamatyti neišsipildžiusius lūkesčius ir nepatenkintus troškimus, atrasti skirtumą tarp tikrų asmeninių santykių ir tų, apie kuriuos svajojome.
Sekmadieninė kančia vienodai būdinga ir vienišiems, ir šeimą turintiems žmonėms. Pirmiesiems ją sukelia tuštumos ir vienatvės jausmas, o antriesiems lemia intymumo su partneriu trūkumas arba nepasitenkinimas savo vaidmeniu šeimoje.
KAIP SUSTABDYTI LIŪDESĮ?
Jei kiekvieną sekmadienį be išimties apima liūdesys, nerimas, įtampa, svarbu suprasti, kas vyksta mūsų viduje.
Supraskite liūdesio priežastis
Būtina suprasti, ko būtent mums trūksta ir kokie mūsų troškimai lieka nepatenkinti. Jei nemalonūs jausmai kyla dėl naujos darbo savaitės pradžios, gali būti, kad nepasitenkinimą kelia profesinė sritis, darbo funkcijos arba nuolatinis stresas mūsų gyvenime.
Tokiu atveju verta susimąstyti, ar esame patenkinti savo darbu, ir iš naujo įvertinti savo prioritetus, susijusius su profesinėmis ir asmeninėmis pareigomis, stengiantis atlaisvinti šiek tiek daugiau laiko savo interesams. Kita vertus, jei liūdesį sukelia nepasitenkinimas savimi ar asmeniniais santykiais, reikia „nuleisti garą”, leisti neigiamoms emocijoms išeiti ir pabandyti išsiaiškinti jų prigimtį.
Ieškokite būdų, kaip užpildyti tuštumą
Daugiau laiko skirkite savo pomėgiams, tobulinkite įgūdžius įdomioje veikloje, atidėkite sekmadieniui tai, ką paprastai darote šeštadieniais…
Jei priežastis – santykiai su partneriu ar šeima, verta įvertinti dabartinę situaciją ir iš naujo apmąstyti kai kuriuos savo įpročius. Tai gali tapti asmeninio gyvenimo pokyčių pradžia ir priartinti jus prie pilnatvės jausmo.
Parašyti komentarą