Paauglio nuotaikos nenuspėjamos, „sunkaus“ paauglio – dar labiau. Ir kartais tai gąsdina, tiesa? Nemaža dalis tėvų tiesiog išsigąsta audringų vaiko emocijų ir nežino, kaip bendrauti bei atrasti kelią į savo augančio vaiko sielą…
Paaugliai: ugnis ir ledas viename
Paaugliai skuba iš kraštutinumo į kraštutinumą, o jų „meilė” per kelias minutes gali virsti „neapykanta”. Tėvai tokioje situacijoje šiek tiek primena žmones, kurie patyrė psichinę traumą. Paauglys yra piktas, liūdnas, suirzęs, susirūpinęs ar išsigandęs. Kai mama ar tėtis paklausia „Kas atsitiko?”, vaikas dažnai išbando jų reakciją atsakydamas „nieko” ar panašiai.
Jie ir toliau atkakliai klausinėja, kol galiausiai jis „pasiduoda”. Tuo metu jį užvaldo stiprios emocijos ir jis gali prarasti kontrolę. Tėvai bijo, kad reikalai gali pakrypti dar blogiau, ir iš baimės nustoja reaguoti į paauglio nusiskundimus (toks pat emocinis „atsitraukimas” neretai pasitaiko ir išgyvenusiems psichinę traumą).
Paauglys, matydamas, kad nėra išgirstas ir suprastas, puola į tikrą isteriją, bandydamas „prasimušti” pro tėvų emocinį kiautą. Situacija sparčiai blogėja. Ką gali padaryti tėvai, kad to išvengtų?
Šešios taisyklės, padėsiančios bendrauti su „sunkiu” paaugliu
- Užduokite daugiau klausimų
Net kai paauglys, atrodytų, papasakojo jums viską apie savo problemas, jis tikriausiai nuslėpė bent vieną svarbią detalę.
Jei būsite kuo geriau/tiksliau informuoti, jums nekils pagunda spėlioti, o tai lengvai gali virsti melagingais kaltinimais. Net viena klaidinga išvada gali sugriauti santykius su jūsų sūnumi ar dukra.
- Daugiau klausykitės, mažiau kalbėkite
Leiskite savo paaugliui vaikui pasisakyti. Tuo pat metu stenkitės mažiau kalbėti patys. Jei jis yra uždaras žmogus, tai gali padėti jam šiek tiek atsiverti. Be to, vaikas pajus, kad vertinate jo nuomonę.
Matydamas jūsų nuoširdų susidomėjimą, jis bus labiau linkęs įsiklausyti į jūsų patarimus. Atminkite, kad auklėjimo tikslas – visapusiškai paruošti vaiką suaugusiųjų gyvenimui. Labai svarbu, kokį pavyzdį jam rodote.
- Atminkite, kad jūsų santykiai yra svarbesni už jo ar jos sėkmę/nesėkmę
Paauglystėje spaudimas jūsų vaikui didėja visose jo gyvenimo srityse (mokykloje, sporte, santykiuose su bendraamžiais, pomėgiuose). Mokytojai, draugai, treneriai ir auklėtojai dabar iš jo reikalauja daug daugiau.
Ne visi paaugliai gali lengvai pakelti šį spaudimą. Šiuo laikotarpiu jiems kaip niekada svarbu žinoti, kad tėvai yra jų pusėje ir yra pasirengę atleisti jiems neišvengiamas klaidas.
Pačios nesėkmės pasekmės (užduoties neatlikimas laiku, vėlavimas į rungtynes, nepasisekęs pasirodymas ir t.t.) yra visiškai pakankama bausmė, tėvams nereikia nieko daugiau pridėti. Užuot elgęsi su paaugliu kaip su vaiku, pasistenkite su juo užmegzti sveikus suaugusiųjų santykius.
- Būkite nuoseklūs savo reikalavimuose
Paaugliai labai gerai suvokia bet kokį nenuoseklumą visais lygmenimis (namuose, mokykloje, visuomenėje ir visame pasaulyje).
Kritinio mąstymo įgūdžiai, kurie yra labai svarbūs suaugus (mokykloje, darbe, santykiuose), gimsta ir pradeda intensyviai vystytis būtent šiame amžiuje. Jei tėvai draudžia paaugliui rodyti nepasitenkinimą, bet nesigėdija rodyti savo neigiamų emocijų, greitai jie praras jo pagarbą.
Pirmiausia tėvai turėtų rodyti sveiko elgesio pavyzdį rodydami pavyzdį: nebijoti pripažinti savo klaidų ir adekvačiai reaguoti į kritiką.
- Pasistenkite suprasti, kas vyksta jo širdyje
Visiškai normalu ir natūralu, kad paaugliai nori eksperimentuoti, keisti savo išvaizdą, draugų ratą ir pomėgius.
Tai geriausias metas jam suprasti, kur jo vieta šiame pasaulyje. Per daug neakcentuokite jo išvaizdos pokyčių. Pasistenkite pažvelgti į jo sielą ir pamatyti, kokiu žmogumi jis tampa.
Tai nelengva užduotis, nes daugelis paauglių stengiasi atrodyti griežti cinikai, nors tai tik savisaugos forma. Kiti sąmoningai meta iššūkį tėvams, provokuodami juos savo išvaizda ar elgesiu, kad patikrintų jų reakciją.
Kad ir kaip būtų sunku, svarbu parodyti savo paaugliui vaikui, kad visada jį mylėsite, kad ir kas nutiktų. Būtent tai paaugliai vertina labiausiai. Geriau ramiai pripažinkite savo skirtumus, užuot kiekviena proga jį kritikavę.
- Atkreipkite dėmesį į jo svajones ir siekius
Neretai tėvai įžvelgia save savo vaikuose ir projektuoja į juos savo svajones bei troškimus. Tačiau tokie pamokymai kaip „aš buvau toks pat kaip tu ir žinau, ką tu turi daryti” niekam nėra naudingi.
Visi esame savaip unikalūs, turime savų talentų ir asmenybės bruožų. Norėdami padėti paaugliui rasti savo gyvenimo kelią, turime atsisakyti savo lūkesčių bei svajonių ir leisti užaugusiam vaikui atrasti tai, kas jam pačiam yra ar bus įdomu/svarbu.
Parašyti komentarą