Nuo vaikystės esame įpratę visuomenės gyvenimo taisykles laikyti savaime suprantamu dalyku ir joms paklusti. Štai kodėl mus gėdina ir net gąsdina kartais aplankančios „nepriimtinos” mintys ir fantazijos. Tačiau tai nereiškia, kad esame blogi žmonės. Metas naujai pažvelgti į savo tamsiąją pusę.
TAMSIOJI PUSĖ
Ką turime omenyje, kai kalbame apie tamsiąją pusę? Dažniausiai tai stipriai antisocialūs instinktai kurie slypi mumyse ir gali sugriauti mūsų bei kitų gyvenimus, jei jiems pasiduosime. Įsivaizduojame išdavystes, vagystes, perdėtą godumą… Tačiau galbūt mūsų tamsiausios fantazijos nėra tokios baisios. Veikiau jas galima apibūdinti kaip drąsias, lengvabūdiškas, primityvias ar hedonistines.
KOKIE YRA TAMSIOSIOS PUSĖS PRIVALUMAI?
Sigmund Freud teigė, kad civilizuota visuomenė apsaugo individus nuo asmeninio chaoso, nuo amoralios pasąmonės apraiškų. Autoritetą turintys asmenys saugo mus ne tik nuo kitų žmonių žemųjų instinktų, bet ir nuo mūsų pačių. Tačiau tai sukelia nepasitenkinimą, nes dėl darnaus gyvenimo visuomenėje esame priversti slopinti savo pagrindinius poreikius ir troškimus.
Sigmund Freud, žinoma, supaprastino situaciją, nors kai kuriais atžvilgiais jis tikrai teisus. Tačiau net jei kartais įsivaizduojame, kaip būtų, jei netrukdomai (nekreipdami dėmesio į kitus) vadovautumėmės savo prigimtiniais polinkiais, įsivaizduoti ir daryti vis tiek yra skirtingi dalykai.
Mes neleidžiame sau įgyvendinti kai kurių savo fantazijų, tačiau vien tik svajoti yra visai kas kita. Tokios svajonės mums sukelia kompensacinį pasitenkinimą.
Leisdami savo „tamsiajai pusei” pasireikšti fantazijose, trumpam atitraukiame dėmesį nuo kasdienio socialiai priimtino elgesio, išvengiame savidisciplinos ribų ir įsivaizduojame pasaulį, kuriame mūsų troškimai yra patys svarbiausi.
KĄ DARYTI SU SAVO TAMSIĄJA PUSE?
Taigi „tamsioji pusė” įkūnija primityviausius malonumų ir galios siekimo instinktus. Tačiau ar reikėtų jos vengti ir ją atmesti? Jos esmę sudaro troškimai ir poreikiai, glūdintys kiekviename iš mūsų nuo pat gimimo. Tad gal pagaliau turėtume pripažinti šių fantazijų, kaip psichikos apsauginio vožtuvo, vertę?
Fantazijos padeda mums, bent jau latentine forma, išreikšti troškimus ir poreikius, kurių neįmanoma arba yra pavojinga patenkinti. Tokiose svajonėse nėra destruktyvaus potencialo, todėl jų negalima laikyti „tamsiomis” ar „blogomis”. Beje, dėl tos pačios priežasties tokie populiarūs yra siaubo filmai ar televizijos siaubo serialai.
Juk visi esame gyvūnai, o slopinti tolimų protėvių instinktus yra mūsų sąmoningas pasirinkimas. Tarp pirmapradžių malonumų ir socialiai priimtino elgesio renkamės pastarąjį, nes suprantame, kokios bus mūsų veiksmų pasekmės.
Norėdami visiškai priimti savo žmogiškąją prigimtį, turime suvokti savo „tamsiąją pusę” (kuri iš tikrųjų nėra tokia tamsi). Kaip sakė Carl Jung: „Kiekvienas žmogus turi šešėlį, ir kuo mažiau jis įtrauktas į jo sąmoningą gyvenimą, tuo jis juodesnis ir tankesnis.”
Be to, šis psichologas ir psichiatras manė, kad „nors šešėlis laikomas tamsių žmogaus motyvų saugykla, jame gimsta kūrybiškumas”. Iš tiesų kūrybiškumas yra laisvas nuo įprastinių suvaržymų; jis tyrinėja ir išreiškia paslėptus troškimus ir instinktus. Meno kūrinį didingu daro jo universalumas. O jį suteikia jo ryšys su giliausiomis mūsų apraiškomis – ne tik negražiomis, bet ir teigiamomis, garbingomis ir net kilniomis.
Parašyti komentarą