Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai „Tiesa slypi detalėse”: kaip nustatyti, ar jums meluojama?
Psichologija ir santykiai

„Tiesa slypi detalėse”: kaip nustatyti, ar jums meluojama?

Tiesa slypi detalėse
Dalintis

Nebūtina pašnekovą prijungti prie melo detektoriaus ar stebėti jo gestų ir veido išraiškų. Pasirodo, paprasčiausia užtenka klausytis, ką jis sako.

Atpažinti meluojantį žmogų tikrai labai sunku. Žinoma, galite stebėti, ar jo akys juda, ar jis nedaro pauzių kalbėdamas, ar nesukinėja nykščių – tai laikoma tipiškais melagio bruožais. Tačiau viskas labai individualu – juk kiekvienas žmogus skirtingas, tad ir jo išraiškos priemonės nėra vienodos.  „Dauguma žmonių per trumpą laiką negali tinkamai įvertinti visų „užuominų”, o juo labiau iš jų padaryti tikslių išvadų – meluoja žmogus ar ne”, – sako olandų psichologas Bruno Verschuer.

Dr. B. Verschuer kartu su kolegomis tyrė melo apskaičiavimo metodo veiksmingumą. Autoritetingame žurnale „Nature Human Behavior” paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia: norint suprasti, ar žmogus meluoja, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pasakojamos istorijos detalių kiekį.

Tokią išvadą psichologai padarė atlikę eksperimentą. Jo dalyviai – beveik 1,5 tūkst. žmonių – turėjo išstudijuoti keletą rašytinių ir vaizdo pasakojimų apie tai, kaip studentai praleido savo dieną. O tada atspėti, kuris iš jaunuolių melavo, o kuris ne. Vienintelis dalykas, kurio jie paprašė tų, kurie spėliojo, buvo sutelkti dėmesį į pasakojimų detalumo lygį.

Tie, kurie iš tikrųjų daugiausia dėmesio skyrė detalumui: vietos, veiksmo, daiktų, įvykių ir laiko nupasakojimui, iki 80 % tikslumu atskyrė tiesą nuo melo.

„Kai pasiūlėme sutelkti dėmesį tik į studentų pasakojimų detales, žmonės beveik visada sugebėdavo atskirti melą nuo tiesos”, – sakė olandų psichologai. – „Kai žmogus meluoja, jis yra labiau linkęs papildyti savo melą smulkiomis detalėmis tam, kad padidintų jo teisingumo lygį klausančiojo atžvilgiu.“

Paprasčiau tariant, pernelyg daug smulkių detalių pasakojime turėtų kelti nerimą – asmuo išduoda per daug detalių tam, kad jo pasakojimas atrodytų patikimesnis. Tačiau įprastame gyvenime (nemeluodamas) jis vargu ar taip kalbės, nes – priešingai nei melagiui – jam nereikia rūpintis, kad juo patikėtų.

Nebūtina pašnekovą prijungti prie melo detektoriaus ar stebėti jo gestų ir veido išraiškų. Pasirodo, paprasčiausia užtenka klausytis, ką jis sako.

Kaip atpažinti melagį?

Atpažinti meluojantį žmogų tikrai labai sunku. Žinoma, galite stebėti, ar jo akys juda, ar jis nedaro pauzių kalbėdamas, ar nesukinėja nykščių – tai laikoma tipiškais melagio bruožais. Tačiau viskas labai individualu – juk kiekvienas žmogus skirtingas, tad ir jo išraiškos priemonės nėra vienodos.  „Dauguma žmonių per trumpą laiką negali tinkamai įvertinti visų „užuominų”, o juo labiau iš jų padaryti tikslių išvadų – meluoja žmogus ar ne”, – sako olandų psichologas Bruno Verschuer.

Dr. B. Verschuer kartu su kolegomis tyrė melo apskaičiavimo metodo veiksmingumą. Autoritetingame žurnale „Nature Human Behavior” paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia: norint suprasti, ar žmogus meluoja, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pasakojamos istorijos detalių kiekį.

Kaip atpažinti melagį

Tokią išvadą psichologai padarė atlikę eksperimentą. Jo dalyviai – beveik 1,5 tūkst. žmonių – turėjo išstudijuoti keletą rašytinių ir vaizdo pasakojimų apie tai, kaip studentai praleido savo dieną. O tada atspėti, kuris iš jaunuolių melavo, o kuris ne. Vienintelis dalykas, kurio jie paprašė tų, kurie spėliojo, buvo sutelkti dėmesį į pasakojimų detalumo lygį.

Tie, kurie iš tikrųjų daugiausia dėmesio skyrė detalumui: vietos, veiksmo, daiktų, įvykių ir laiko nupasakojimui, iki 80 % tikslumu atskyrė tiesą nuo melo.

„Kai pasiūlėme sutelkti dėmesį tik į studentų pasakojimų detales, žmonės beveik visada sugebėdavo atskirti melą nuo tiesos”, – sakė olandų psichologai. – „Kai žmogus meluoja, jis yra labiau linkęs papildyti savo melą smulkiomis detalėmis tam, kad padidintų jo teisingumo lygį klausančiojo atžvilgiu.“

Paprasčiau tariant, pernelyg daug smulkių detalių pasakojime turėtų kelti nerimą – asmuo išduoda per daug detalių tam, kad jo pasakojimas atrodytų patikimesnis. Tačiau įprastame gyvenime (nemeluodamas) jis vargu ar taip kalbės, nes – priešingai nei melagiui – jam nereikia rūpintis, kad juo patikėtų.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...