Žmogus, užaugęs netiesioginio ar atviro smurto atmosferoje, anksčiau ar vėliau susimąsto apie tai, kaip nustoti pasiduoti toksiškų tėvų įtakai. Tai būtinas žingsnis norint susikurti laimingesnį gyvenimą, kuriame bus vietos meilei ir pagarbai sau. Tačiau „atsiskirti” tokioje situacijoje nėra taip paprasta.
PRIEŽASTYS
Atidžiau pažvelkime į dvi kliūtis, kurios gali tam trukdyti, ir panagrinėkime problemų sprendimo galimybes:
Vidinei transformacijai reikia laiko
Atsiskyrimo procese suaugęs vaikas pamažu išeina iš įprastos ir ilgai trukusios vidinės simbiozės su tėvais. Šis „ryšys” susiformavo vaikystėje. O tam, kad žmogus nustotų užimti aukos poziciją, reikia laiko. Juk mūsų psichika yra labai inertiška, net ir siekdama tokio gero tikslo ji keičiasi nenoriai ir lėtai.
Psichikos inertiškumo priežastis yra ta, kad ji „bijo” visko, kas nauja, net jei tai, kas nauja, mums naudinga. Giliai širdyje suvokiame: dėl atsiskyrimo ne tik išsivaduosime nuo neigiamos tėvų įtakos, bet ir gausime kitų malonių gyvenimo „premijų”:
- didesnę savigarbą,
- galimybę užmegzti naujus santykius ir pan.
Tai nepažįstama ir tai baugina! Bijodama pokyčių, psichika labai lėtai juda tikslo link, kad susidorotų su naujumo baime ir „neperkaistų”. Tai normalus gynybos mechanizmas, susiformavęs per šimtmečius.
Psichika vystosi „pirmyn ir atgal“
Mėgindami išmokti ką nors naujo ir nepažįstamo, mes visi darome nesėkmingus bandymus. Psichika žengia žingsnį į priekį, o paskui žingsnį atgal. Pavyzdžiui, žmogus sau sako: „aš tampu vis labiau nepriklausomas nuo tėvų“. Tada jis gali lengvai užkibti ant vieno iš jų „kabliukų” – pasiduoti tėvo išsakomam menkinimui. Reaguodamas į tai, suaugęs sūnus ar dukra jaučia pasipiktinimo bangą ir norą įrodyti, kad tėvas klysta.
Prasideda ginčas, peraugantis į didelį konfliktą, dukrai ar sūnui prireikia savaitės, kad psichologiškai atsigautų nuo teisingo pykčio poveikio.
Tai natūralu, nors ir nemalonu. Simbiozė nesunaikinama vienu skausmingu spyriu per vieną naktį. Suaugusiam vyrui ar moteriai prireikia daug laiko, kad išmoktų „iškęsti” save, kad „atgimtų” suaugusiuoju iš naujo.
YPATUMAI
Norint palikti toksiškus santykius su tėvais, reikia nuolat prie jų grįžti ir nuolat iš naujo juos „pergyventi”, nenusigręžiant nuo naujų nemalonių patirčių. Taip suaugęs žmogus palaipsniui žengia atsiskyrimo link nesuskaičiuojamą daugybę kartų prisimindamas savo praeitį ir leisdamas jai vis iš naujo materializuotis į veiksmus.
Kiekvienas grįžimas į praeitį ir kiekvienas grįžimas iš praeities yra dar vienas žingsnis į priekį, tai dar vienas naujo „aš” „mikro gimimas”.
Jei suaugęs žmogus galėtų vienu sakiniu apibendrinti atsiskyrimo procesą, jis pasakytų: „Kad atsiskirčiau, turiu atsiskirti nuo savo tėvų ir nuo vaiko, kuriuo buvau. O kad atsiskirčiau nuo jo, turiu nuolat jį prisiminti ir leisti jam sugrįžti į mane žodžiais, emocijomis ir veiksmais, iš kurių šiandien audžiamas mano gyvenimo audinys.”
PATARIMAI
Taigi, periodiniai pasimetimai simbiozėje su toksiškais tėvais yra normali atsiskyrimo proceso dalis, ir jų metu mes augame. Štai kelios rekomendacijos tokiais atvejais:
Nekaltinkite savęs
Kai patenkame į sudėtingą aukos būseną, galime sau padovanoti labai didelę dovaną – nekaltinti savęs. Pavyzdžiui, sakydami sau: „Taip, aš tiesiog susinervinau, kad mama nepasveikino anūkės su gimtadieniu”!
Kitas pavyzdys kreipiantis į save: „Mama paskambino, aš vėl įsivėliau į pokalbį, bandydamas įrodyti savo tiesą, ir po šio pokalbio vėl jaučiuosi blogai. Taip, vėl patekau į vaikišką būseną, nes dar nesu visiškai atsiskyręs nuo senojo savęs. Taip nutinka. Tai dar vienas atsiskyrimo žingsnis. Pamažu išeisiu iš šios simbiozės. Po pokalbio gyvenimas nesustojo. Aš vis dar turiu šansų”.
Elkitės su savimi supratingai
Šią akimirką mūsų vidinėje visatoje įvyksta tektoninis poslinkis: žvaigždės keičiasi vietomis, poliai pasislenka, praeities šešėliai ima judėti. Sekundei nustojame būti simbiozėje su tėvais ir tampame laisvi.
Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, šios sekundės padeda mums žengti didžiausią žingsnį atsiskyrimo link.
Galime tapti švelnesni sau patiems, atlaidesni, supratingesni. Anksčiau ar vėliau pasieksime savo tikslą. Viskas, ką mums reikia daryti, – tai likti savo pasirinktame kelyje ir atjausti save.
Parašyti komentarą