Tarp mūsų yra žmonių, kurie kenčia nuo depresijos, netgi – gana sunkios, bet mes to net nesuvokiame. Taip yra todėl, kad jie sumaniai slepia savo būklę – kartais sąmoningai, kartais ne. Kaip tai pastebėti ir ką daryti toliau?
Užmaskuotos depresijos požymiai
Perfekcionizmas ir griežtas vidinis kritikas
Nuo vaikystės buvome mokomi, kad “jei ką nors darai, daryk tai ypatingai gerai”, ir daugelis vis dar tuo tiki. Problemos prasideda tada, kai pradedame save kaltinti ir griežtai barti už tai, kad mums nesiseka. Jei latentine depresija sergančiam asmeniui svarbi kokia nors sritis ar tikslas, jis stengiasi ją kuo geriau įgyvendinti – būti tobula mama, tobulu specialistu ar geriausiu draugu pasaulyje. Jei tai nepavyksta, jis tiesiog “suvalgo save gyvą”.
Pernelyg didelis atsakomybės jausmas
Pareiga, įsipareigojimas, “turėtų” ir “atsakomybė”… Visada galima pasikliauti depresija sergančiais žmonėmis. Jie pirmieji pastebės, kad kažkas negerai ir pradės ieškoti problemos sprendimo. Dažnai jie yra puikūs vadovai, tačiau turi aiškių problemų dėl užduočių delegavimo. Ir, žinoma, jei kas nors nepavyksta pagal planą, dėl nesėkmės jie kaltina tik save.
Sunkumas priimti ir išreikšti skaudžias emocijas
Kalbėdami apie netektį ar skaudų nusivylimą, jie gali nesąmoningai šypsotis – tikriausiai todėl, kad slopina liūdesį, slopina baimę arba galvoja, kad “nusivylimas skirtas verkšlentojams”.
Tokiems žmonėms gali būti sunku atpažinti ir įvardyti savo jausmus, jau nekalbant apie jų išraišką.
Poreikis kontroliuoti save ir aplinką
Latentine depresija sergančiam žmogui paprastai labai sunku būti “čia ir dabar”. Jam gali patikti joga, bet ne paskutinė praktikos dalis, kai reikia atsipalaiduoti. Jam patinka gaminti maistą, bet ne sėdėti prie stalo su namiškiais ir mėgautis savo darbo vaisiais. Jis nerimauja, kad kažkas gali nutikti ne taip, bet kruopščiai slepia savo nerimą – atrodo, kad jam viskas pavyksta lengvai, be jokių pastangų. Tačiau po nerūpestinga šypsena jis gali slėpti visai kitokius jausmus.
Pernelyg didelis susitelkimas į užduotis, savivertės jausmas, susietas su savo pasiekimais
Žmonės, sergantys užmaskuota depresija, mano, kad jie yra vertinami dėl savo sėkmės. Po savo pasiekimais jie slepia baimę ir nesaugumo jausmą. Tam tikra prasme visi esame linkę į tai, todėl taip džiaugiamės paaukštinimu darbe, padėkos laišku ar komplimentu. Malonu, kai mūsų pastangos įvertinamos. Svarbu, kad mūsų savivertė nebūtų visiškai susieta su tuo, ko esame pasiekę ar kaip mus vertina visuomenė.
Aktyvus rūpinimasis kitais ir savo vidinio pasaulio „užrakinimas“
Šis rūpestis yra visiškai nuoširdus – jie tikrai rūpinasi kitais ir žino, kaip tinkamai pasirūpinti, tačiau nerodo savo pažeidžiamumo kitiems, nekalba apie praeityje patirtą skausmą.
Nuo pasaulio juos saugo siena, kurią labai sunku pralaužti.
Skausmo ar prievartos patirties (dabar ar praeityje) sumenkinimas
Tęsiant vidinio pasaulio sienos temą, už jos latentine depresija sergantys žmonės turi paslėpę užrakintas skaudžių prisiminimų ir sunkių jausmų skrynias. Jie nori jų neprisiminti ir neigia jų poveikį dabarčiai. Jei juos įtrauksite į pokalbį apie praeitį, tikėtina, kad jie tiesiog atmes šią temą: “Niekada taip nebuvo“. „Tai nieko tokio“. „Tokie dalykai nutinka ir kitiems žmonėms“.
Kiti sutrikimai
Kaip minėta, jie dažnai kenčia nuo nerimo, tačiau tai dar ne viskas. Gali būti obsesinių-kompulsinių ar valgymo sutrikimų, taip pat įvairių rūšių priklausomybių.
Nuolatinis tikėjimas, kad viskas išeina į gera
Dėkingumas ir optimizmas – kas gali būti tame blogo? Problema ta, kad depresija sergantis žmogus negali užjausti, atjausti savęs, negali susitaikyti su tuo, kad ne viskas jo gyvenime yra taip, kaip jis norėtų.
Sunkumai artimuose santykiuose
Norėdami užmegzti tikrai gilius santykius su kitais žmonėmis, turite sugebėti atsiverti ir parodyti savo pažeidžiamumą. O žmonėms, sergantiems maskuota depresija, kaip jau minėjome, tai nėra lengva. Dažnai jie ieško panašių uždarų partnerių, o jų santykiai grindžiami tuo, ką jie daro vienas dėl kito, o ne tuo, kas jie yra vienas dėl kito.
Ar atpažįstate save šiuose žodžiuose? Pirmiausia reikia suprasti, kad tame nėra nieko blogo! Visi esame žmonės ir visi išgyvename blogus laikus, net jei nėra jokios pagrįstos vidinės sumaišties priežasties. Svarbiausia neslėpti savo būklės ir laiku kreiptis pagalbos.
Jei manote, kad kas nors serga „paslėpta“ depresija, galite pasidalyti su juo šiuo tekstu, bet darykite tai kuo švelniau ir neįkyriau. Jūsų užduotis – parodyti jiems, kad mylite ir priimate juos tokius, kokie jie yra. Galbūt tai bus pradinis taškas jų kelyje į atsigavimą.
