Didžiausią dalį informacijos bendraudami gauname neverbaliniu būdu: fiksuodami smulkiausias veido išraiškos, judesių, kūno padėties, pašnekovo išvaizdos detales. Nieko nuostabaus – žmogus to išmoko dar prieš įvaldydamas kalbos įgūdžius.
Kūno kalba
Kūno kalba atsirado gerokai anksčiau, nei žmonės išmoko bendrauti tarpusavyje šnekamąja ir rašytine kalba. Daugelis neverbalinių ženklų, kuriuos naudojame kasdien, yra išties seni – pavyzdžiui, jie galėjo padėti mūsų protėviams susirasti maisto ir užmegzti naudingas pažintis.
PAKELTI ANTAKIAI
Įsivaizduokite, kad einate gatve ir staiga pamatote pažįstamą žmogų. Vargu ar tai suvoksite, bet pirmoji jūsų reakcija yra pakelti antakiai – jie reiškia, kad atpažinote bičiulį ar draugą. Mokslininkai mano, kad ši pasisveikinimo forma atsirado labai seniai – vėliau ji evoliucionavo į galvos kilstelėjimą, kai ką nors sutinkate.
RANKOS PASPAUDIMAS
Rankos paspaudimas taip pat atsirado gana seniai, o jo istorija siekia mūsų karingų protėvių laikus. Kai žmogus ištiesdavo ranką, tai reiškė, kad jis neturi ginklų ir atėjo taikiais tikslais. Jo pašnekovas taip pat turėjo parodyti delną. Ilgainiui žmonės ėmė paduoti ranką.
Beje, Romos imperijoje rankos paspaudimas ėmė simbolizuoti draugystę arba ištikimybę.
IŠTIESTA RANKA
Ištiesta ranka laikoma seniausiu gestu – būdu, kuriuo žmogus paprašo kito žmogaus pasidalyti maistu. Prašymo gestą, kuris rodo bejėgiškumą ir kartu neginkluotumą, dabar zoologai dažnai pastebi tarp šimpanzių.
IŠSIPLĖTĘ VYZDŽIAI
Visiems žinoma, kad kai žiūrime į mums patinkantį žmogų, mūsų vyzdžiai išsiplečia. Mokslininkai teigia, kad moterys, kurių vyzdžiai išsiplėtę, suvokiamos kaip patrauklesnės – atrodo, kad tai žinojo ir mūsų protėviai.
Pavyzdžiui, Renesanso laikais moterys, norėdamos pritraukti vyrų žvilgsnius, į akis lašindavo vaistinės šunvyšnės lašus. Žinoma, tai kartais baigdavosi aklumu.
BUČINYS
Kodėl žmonės pradėjo bučiuotis, iki šiol nėra visiškai aišku. Viena vertus, apsikeitimas seilėmis prisidėjo prie pavojingų ligų plitimo. Kita vertus, mūsų pirmykščiai protėviai bučiniais galbūt siekė įvertinti potencialaus partnerio sveikatą. Bet kokiu atveju bučinys nuo pat pradžių reiškė intymių santykių troškimą. Tačiau jei žmonės bučiuodavo vienas kitą į skruostą, tai reiškė ir tebereiškia šiltą pasisveikinimą.