Mes šlovinome intelekto svarbą nuo neatmenamų laikų, tačiau aukštas intelektas jo savininkui reiškia ne tik dideles galimybes. Jis taip pat sukelia tam tikrų iššūkių ir apribojimų.
Dar 1950-aisiais psichologas Lewis Terman, daugelį metų dirbęs su intelekto plėtojimu, padarė išvadą, kad aukštas intelekto koeficientas ne visada lemia ryškius pasiekimus. Per dešimtmečius nuo to laiko psichologija ir neuromokslai aktyviai žengė į priekį tyrinėdami aukšto intelekto privalumus ir trūkumus. Štai keletas įdomių duomenų, gautų pastaraisiais metais.
Turinys
PSICHIKOS SVEIKATOS PROBLEMOS
Psichikos ligos, greičiausiai, yra kaina, kurią žmonija moka už aukštą intelektą. Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos tyrimų psichologai, vadovaujami Danielio Smitho iš Glazgo universiteto. Ilgalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 2000 žmonių nuo 8 iki 23 metų, metu Smithas ir jo kolegos nustatė, kad kuo aukštesnis žmogaus intelekto koeficientas vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad jaunystėje jam išsivystys bipolinis sutrikimas.
Paskelbus šiuos duomenis, iš naujo įsiplieskė diskusijos, ar nėra jokio ryšio tarp intelekto, kūrybiškumo ir psichikos sutrikimų. Anksčiau grupė mokslininkų iš įvairių šalių priėjo prie išvados, kad intelekto lygio ir psichinės sveikatos santykį galima paaiškinti evoliucija. „Homo sapiens“ intelekto raida buvo siejama su genų mutacijomis. Bet tos pačios mutacijos, taip pat, paaiškina padidėjusią psichinių ligų riziką.
NERIMAS
Žmonės, turintys aukštą intelektą, labiau linkę į nerimą nei vidutinio intelekto žmonės. Tai įrodo amerikiečių evoliucijos neuromokslininkų, vadovaujamų Jeremy Coplano, tyrimas. Gali būti, kad evoliucijos metu nerimas ir intelektas formavosi lygiagrečiai. Priešistoriniais laikais nuolatinis budrumas galėjo prisidėti prie žmogaus išlikimo.
NAUJOS IDĖJOS
Žmonės, turintys aukštą intelektą, dažnai pasižymi gebėjimu inicijuoti naujas idėjas. Vėlgi, tai gali būti svarbu evoliuciniu ir istoriniu požiūriu, nes tai reiškė sugebėjimą atmesti stereotipus ir pamatyti naujus vystymosi būdus. Kaip parodė evoliucijos psichologo Satoshi Kanazawos tyrimas, žmonės, turintys aukštą intelektinės raidos lygį, dažniausiai yra ateistai ir politiškai labiau linkę užimti liberalias pozicijas.
Tarp tyrime dalyvavusių jaunų žmonių 95% tų, kurie save apibūdino kaip konservatyvius, vidutinis intelekto koeficientas buvo 95, o tų, kurie save apibūdino kaip labai liberalius, vidutinis intelekto koeficientas buvo 106.
VIENATVĖ
Dar vienas įdomus Satoshi Kanazawos ir Normano Lee iš Singapūro vadybos universiteto atradimas: kuo platesnis draugų ratas tarp aukšto intelekto žmonių, tuo žemesnis jų pasitenkinimo gyvenimu lygis. Šis tyrimas paneigia įprastą išmintį, kad socializacija gali padėti jaustis laimingam. Bent jau galime pasakyti, kad tokia nuomonė nėra taikoma visiems.
„PELĖDOS“ REŽIMAS
Be to, Satoshi Kanazawa sužinojo, kad tie, kurie turi aukštą intelektą, pasižymi noru vėliau eiti miegoti ir vėliau keltis. Viename iš savo mokslinių tyrimų jis išanalizavo 20 745 amerikiečių paauglių miego įpročius. Tie, kurių intelekto koeficientas žemas, vidutiniškai miegoti ėjo 23:41 val., kėlėsi – 7:20 val. Paaugliai, turintys aukštą intelekto koeficientą, ėjo miegoti vėliau – 00:29 val., ir pabusdavo vėliau – 7:52val. Savaitgaliais dar labiau išryškėjo abiejų grupių režimo skirtumas.
PASITIKĖJIMAS KITAIS ŽMONĖMIS
Kuo didesnis intelektas, tuo didesnis pasitikėjimas kitais žmonėmis. Tokia išvada padaryta atlikus JAV visuomenės apklausų analizę. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad kuo protingesnis žmogus, tuo geriau jis supranta kitus žmones. Be to, paaiškėjo, kad tie, kurie labiau pasitiki kitais, taip pat jaučiasi laimingesni ir pasižymi geresne sveikata.
Taip pat skaitykite:
