7 faktai apie depresiją

0
PASIDALINIMAI
0
PERŽIŪROS

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra itin paplitęs psichikos sutrikimas. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje ja serga daugiau kaip 264 milijonai įvairaus amžiaus žmonių. Būtent todėl naudinga žinoti keletą faktų apie šią ligą.

Faktai apie depresiją

MOTERYS DEPRESIJA SERGA DAŽNIAU NEI VYRAI

Depresija gali sirgti abiejų lyčių atstovai, tačiau 18-35-40 metų amžiaus moterys ja serga maždaug du kartus dažniau nei vyrai. Įtakos turi biochemija (nes kai kurie depresijos mechanizmai susiję su moteriškais hormonais estrogenais), taip pat daugybė socialinių vaidmenų, kuriuos atlieka moterys, ir su šiais vaidmenimis susijusi atsakomybė.

Tačiau šį „lyčių atotrūkį“ iš dalies galima paaiškinti tuo, kad vyrai rečiau kreipiasi į terapeutą, todėl depresijos atvejai, paprasčiausiai, neįtraukiami į statistiką.

Besivystančiose šalyse viena iš dešimties jaunų motinų kenčia nuo pogimdyminės depresijos, o maždaug pusė iš jų apskritai negauna reikiamo gydymo. Išsivysčiusiose šalyse pavojus yra kitoks: moterys pernelyg dažnai vartoja antidepresantus be recepto, o tai sukelia priklausomybę.

GENETIKA TURI ĮTAKOS DEPRESIJOS IŠSIVYSTYMUI

Jei vienas iš jūsų tėvų, brolis ar sesuo sirgo depresija, tikimybė susirgti depresija yra 2-3 kartus didesnė nei tiems, kurių artimi giminaičiai niekada nesirgo depresija. Tačiau „depresijos geno“ nėra – polinkį į depresiją lemia daugybė įvairių veiksnių.

Rizika susirgti šiuo sutrikimu dažnai kyla dėl mažo „džiaugsmo hormono“ serotonino kiekio kraujyje (daugelis antidepresantų stabilizuoja serotonino kiekį kraujyje). Kuo sunkesnė depresija, tuo didesnė tikimybė, kad ji turi genetinį pagrindą.

Faktai apie depresija

DEPRESIJĄ NE VISADA GALIMA GYDYTI VAISTAIS

Yra net specialus terminas „terapijai atspari depresija“, kuris reiškia sutrikimo formą, kai vaistai neveikia. Beje, atrodo, kad čia svarbus vaidmuo tenka genetikai: nuo to, kaip smegenys ir kūnas geba susidoroti su procesais, dėl kurių išsivysto depresija, priklauso ir tai, kaip organizmas suvokia vaistus.

Įdomu tai, kad kuo sunkesnė depresija, tuo veiksmingesni vaistai nuo jos.

TERAPINIS POKALBIS GALI BŪTI VEIKSMINGESNIS UŽ VAISTUS

Lengvesnių depresijos formų atveju gali padėti reguliarūs apsilankymai pas psichoterapeutą. Tačiau bet kokiu atveju, terapinis pokalbis ir gydytojo paskirti vaistai yra veiksmingesni vien už medikamentų vartojimą. Be abejo, psichoterapija būtina žmonėms, kuriems vaistai yra draudžiami, pavyzdžiui, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.

DEPRESIJA GALI SUKELTI HALIUCINACIJAS

Realiai neegzistuojantys vaizdiniai, kuriuos žmogus gali matyti, paprastai siejami su rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, demencija ar Parkinsono liga. Tačiau depresija taip pat gali pakeisti tikrovę. Be to, šis simptomas yra plačiai paplitęs: apie 20 % depresija sergančių žmonių bent kartą yra patyrę haliucinacijų.

Žurnale „British Journal of Psychiatry“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad maždaug pusė paauglių, kurie girdi paslaptingus balsus savo galvoje, kenčia nuo įvairių nepsichozinių sutrikimų, ypač nuo depresijos.

DEPRESIJA DAŽNAI KAMUOJA KŪRYBINGUS ŽMONES

Su tuo sutiktų daugelio didžiųjų žmonių biografai: garsūs muzikai (Johannas Sebastianas Bachas, Ludwigas Beethovenas), dailininkai (Vincentas van Gogas, Edvardas Munchas), rašytojai (Edgaras Poe, Jackas Londonas), religinės asmenybės (Martinas Liuteris) ir net politikai (Winstonas Churchillis) sirgo sunkia depresijos forma.

Pastaraisiais dešimtmečiais pirmą kartą pabandyta šį faktą patvirtinti statistiniais duomenimis: pavyzdžiui, 1994 m. atlikto tyrimo metu buvo atlikti išsamūs interviu su 59 knygų autorėmis, dalyvavusiomis kasmet Kentukio universitete (JAV) rengiamoje moterų rašytojų konferencijoje. Paaiškėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo linkę į įvairias depresijas, manijas ir panikos priepuolius.

Tam paaiškinti buvo pasiūlyta įvairių galimų atsakymų, įskaitant hipotezę, kad tam tikras smegenų mechanizmas leidžia depresija sergantiems žmonėms matyti ir jausti tai, ko kiti nemato (dėl to jie geba kurti meną).

PADIDEJES SERGAMUMAS DEPRESIJA PAVEIKS EKONOMIKA

PADIDĖJĘS SERGAMUMAS DEPRESIJA PAVEIKS EKONOMIKĄ

PSO prognozuoja, kad iki 2030 m. depresija bus antroji pagrindinė negalios priežastis (pirmoje vietoje liks ŽIV). Depresija labiausiai paveiks inovacijų ekonomiką: užsitęsusi liga paveikia atmintį ir gebėjimą susikaupti, kurie kompiuterių programuotojui ar inžinieriui yra kur kas svarbesni nei, pavyzdžiui, medvilnės rinkėjui.

Taip yra nepaisant to, kad net išsivysčiusiose šalyse sveikatos priežiūros sistemos yra nepakankamos šiai ligai gydyti: sveikatos draudimas arba visai neapima depresijos gydymo, arba suteikia tik pagrindinį gydymą vaistais, o už pažangesnį gydymą reikia mokėti papildomai.


Taip pat skaitykite:

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
Agnė

Agnė

Santykių ir psichologijos, kraštovaizdžio dizaino skilčių autorė.

Susiję Įrašai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.