Žmonės dažnai skundžiasi, kad kitiems nuolat sekasi, jie sulaukia tiek daug įvairių galimybių… O jiems – viskas ne taip, niekas nepavyksta, nepasitaiko jokių gerų progų. Vis tik, galimybių yra visur ir visiems, kitas klausimas – ar mes jas pastebime. Kodėl prarandame šį gebėjimą? Ką turime daryti, kad jį susigrąžintume?
Kodėl smegenys nepastebi galimybių?
Viskas priklauso nuo mūsų smegenų ypatumų. Viena vertus, jų retikulinė aktyvuojančioji sistema, arba tinklinė formacija (RAS), atsakinga už tai, į ką atkreipiame dėmesį. Kita vertus, jos pačios filtruoja, rūšiuoja ir šalina “nereikalingą” informaciją.
Dėl to galime lengvai skaityti knygą metro arba kalbėti telefonu, neblaškydami savo dėmesio vaikų klyksmais ir kitais didmiesčio garsais. Smegenys mato tik tai, į ką sutelkiate dėmesį ir ką jos yra išmokytos laikyti jums svarbiu dalyku. Todėl jos filtruoja ir iš didžiulio duomenų srauto išskiria tik vieną vienetą.
Pavyzdžiui, minios polifonijoje išgirsite savo vardą, nes tai yra svarbi informacija ir smegenys išskyrė tik ją. Kita situacija: nusprendėte įsigyti tam tikro modelio automobilį. Ir staiga suprantate, kad jį nuolat matote automobilių sraute. Pasirodo, kad tokiais automobiliais važinėja pusė miesto. Anksčiau to nepastebėjote. Kodėl? Nes ši informacija jums nebuvo svarbi ar aktuali.
Mūsų smegenys, gebėdamos apdoroti įvesties duomenis milžinišku greičiu, “supaprastina” viską, ką mato. Tai yra jų automatiškumo siekio apraiška.
Dėmesys yra raumuo, kurį reikia treniruoti. Neurobiologiniu požiūriu tokia subtili savybė kaip dėmesys yra įsiterpusi į daugybę psichinių funkcijų:
- suvokimas,
- atmintis,
- mokymasis,
- pojūčiai,
- žinojimas, kodėl taip jaučiamės,
- gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas,
- gebėjimas lengvai bendrauti su kitais žmonėmis.
Jų yra daugybė. Tačiau svarbiausias yra mūsų ryšys su pasąmone ir gebėjimas, pasitelkus tam tikrą dėmesį, ją valdyti. Ir kai atrandame šio, atrodytų, nematomo veiksnio įtaką mūsų veiksmingumui, pradedame aiškiai matyti visą dėmesio lavinimo naudą.
Kasdien pastebime tik savo dėmesio rezultatus: savo idėjas, šviesias gyvenimo akimirkas, kieno nors šypseną. Tačiau nepastebime už jų slypinčio paties sąmoningumo momento.
Kitaip tariant, dėmesys yra labai svarbi, bet nelabai matoma ir todėl nepakankamai įvertinta savybė, kurią šiuolaikinis kognityvinis mokslas tyrinėja įvairiomis jos apraiškomis. Tai: susikaupimas, selektyvus dėmesys, atviras įsisąmoninimas ir proto gebėjimas išskleisti dėmesį į vidų, į kūną, ir stebėti vidinius psichikos procesus.
Šiomis pagrindinėmis žmogaus psichikos programomis grindžiamos visos mūsų gyvybiškai svarbios savybės. Vienas iš jų yra savęs suvokimas. Šis gebėjimas leidžia mums išsiugdyti savęs valdymo meną.
Smegenų plastiškumą reikia nuolat palaikyti ir lavinti
Įsivaizduokite, kad jūsų smegenys yra statybinis betonas, kuris po kurio laiko sukietės, jei jo nejudinsite. Manau, visi esate matę pagyvenusių 60-70 metų žmonių, nesugebančių įvaldyti išmaniojo telefono ir viską, kas nauja, priimančių už gryną pinigą. Jie dešimtmečius atlieka to paties tipo veiksmus, atkurdami savo mąstymo modelius. Taip kalnų tuneliai virsta “takais”. Mūsų užduotis – reguliariai maišyti šį “minčių mišinį”, neleidžiant jam sukietėti. Kai tik atsipalaiduojame ir pradedame naudotis šablonais, tam tikra mūsų smegenų dalis sukietėja.
KĄ TURIME DARYTI, KAD SUSTABDYTUME SMEGENŲ DEGRADACIJĄ?
- Ieškoti naujų maršrutų,
- Klausytis naujos muzikos,
- Susirasti naujų draugų,
- Mokytis užsienio kalbų,
- Išbandyti naujas sporto šakas.
Galimybės veikia taip pat: jų reikia ieškoti, reikia būti pasiruošus jas pamatyti. Kad tai padarytumėte, turite visą laiką būti vadinamajame “teigiamų lūkesčių režime”. Kai suvokiate, ką norite gauti, jūsų smegenys pradeda rodyti dalykus, kurie anksčiau buvo nuo jūsų paslėpti, bet buvo šalia.
Tai taikoma absoliučiai visoms jūsų gyvenimo sritims – darbui, pajamoms, santykiams. Sėkmingi žmonės sugeba įžvelgti galimybes bet kokioje situacijoje.