Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Aleksitimija: kas tai?

Šis terminas (aleksitimija) plačiai vartojamas populiariojoje psichologijoje, tačiau jo reikšmė dažnai iškraipoma. Vieni sako, kad tai „nesugebėjimas jausti meilę”, kiti tai painioja su empatijos stoka. Kaip gi yra iš tikrųjų?

Aleksitimija mūsų gyvenime

  • Kaip jaučiatės dabar?
  • Nieko neįprasto.
  • Bet jūsų akyse ašaros, o balsas dreba.
  • Hmm, nepastebėjau.

Aleksitimija mūsų gyvenime

Tokie atsakymai būdingi aleksitimija sergantiems žmonėms. Tai sutrikimas, kai žmogui sunku įsisąmoninti savo jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Tokie asmenys dažnai serga psichosomatinėmis ligomis.

Iki šiol buvo išsiaiškintos tokios aleksitimijos priežastys, kaip: užsitęsusi depresija ar nerimas, sutrikimai, atsiradę dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis arba po traumuojančių situacijų. Taip pat egzistuoja genetinė šio sutrikimo perdavimo teorija.

Sudėtingiausia tai, kad tokie asmenys vėlai kreipiasi į psichologą ar psichiatrą, o ilgai ir sunkiai klaidžioja po specialistų kabinetus ieškodami somatinių ligų. Pavyzdžiui, tachikardiją dėl emocinio streso pacientas gali suvokti kaip širdies ritmo sutrikimą, bet atlikti tyrimai nieko nerodys.

Kai tokie žmonės pirmą kartą kreipiasi į psichoterapeutą, jie apibūdina visus nerimo, baimės, panikos ar kitus psichikos simptomus. Tačiau kai psichoterapeutas diagnozuoja, kad: „jus kamuoja stiprus drebulys, širdies permušimai, mintys painiojasi, jūs tampate irzlus, bet neefektyvus… panašu į nerimą?”, pacientas neigia, kad visa tai susiję su jo emocine būsena. Juk jis (jo paties nuomone) tikrai taip nesijaučia.

Šis sutrikimas dažnai lemia konfliktus su aplinkiniais, psichosomatines ligas (dėl nerealizuotų jausmų). Dėl stiprių ligos apraiškų gali kilti problemų kuriant draugystę, meilės santykius.

Aleksitimija sergantys žmonės gali kurti šeimas ir dirbti, tačiau jie dažniau patiria konfliktines situacijas. Jie gali sirgti depresija ir kitais sutrikimais, tačiau to nesuvokia, nes neatpažįsta savo emocijų.

Norint kuo geriau jaustis kasdieniniame gyvenime, patariama užsiimti refleksijos praktika: emocijų dienoraščio vedimas, rašytinės užduotys vidiniam darbui su savimi, grupinis darbas su emocijomis, psichoterapija. Šių veiklų tikslas – išmokti sekti minimalias emocijų apraiškas ir teisingai jas atpažinti, padedant sau jas išgyventi.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *