Ar pasitikite internete perskaityta informacija? Jei taip, kokiais kriterijais remdamiesi nustatote jos patikimumą? Pasirodo, užtenka keletą kartų perskaityti bet kokią abejotiną žinutę, kad ją priimtumėte kaip tiesą. Ir tai visai ne naivumas – tai mūsų žmogiškoji prigimtis.
Naujienos – tikėti ar ne?
Šiais laikais turime galimybę gauti daug informacijos. Ne, ne daug, o labai labai daug. 1995 m. buvo apie 23 500 interneto svetainių, o 2019 m. – jau apie 186 mln. Pavyzdžiui, “Facebook”: vien JAV juo kasdien naudojasi 69 proc. gyventojų, iš kurių dauguma (74 proc.) yra suaugusieji. Daugiau nei 40 % amerikiečių pasitiki naujienomis, kurias skaito šiame kanale. Kitaip tariant, pasiekiamumas yra didžiulis ir reguliarus.
Be abejo, mus labai vilioja įsivaizduoti, kad dauguma iš mūsų sugeba apgalvotai perskaityti naujienų publikacijas ir atpažinti, kas atitinka tikrovę, o kas yra akivaizdus “falsifikatas”. Tuo tarpu moksliniai tyrimai atskleidžia liūdną tiesą: mes nesame tokie įžvalgūs, kaip norėtume manyti.
Psichologų komanda tyrimo metu ištyrė, kaip netikros naujienos tampa tokios įtikinamos. Sąvokos “netikras” apibrėžimas paimtas iš žurnalo “Science”, kuriame tai apibūdinama kaip “išgalvota informacija, kuri pateikiama kaip naujienų žiniasklaidos turinys, tačiau skirta kitiems, dažniausiai savanaudiškiems, tikslams”. Eksperimento dalyvių buvo paprašyta perskaityti tikras ir netikras “Facebook” antraštes.
Svarbi detalė: kai kurios antraštės tiriamiesiems buvo rodomos vieną kartą, o kai kurios – du kartus, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės iš tikrųjų mano, kad informacija yra patikimesnė vien dėl to, kad su ja jau buvo susidurta anksčiau. Siekdami išvengti politinio šališkumo, tyrėjai atrinko vienodą skaičių antraščių, kuriose minimi demokratai ir respublikonai. Be kita ko, jie ketino patikrinti, kokią įtaką politinės nuostatos daro teksto suvokimui, ir iš anksto įvertino kiekvieno dalyvio nuomonę.
Jums gali kilti klausimas, kodėl psichologai domisi, kaip pasikartojimas susijęs su polinkiu pasitikėti informacija. Visa tai susiję su “tiesos iliuzijos efektu” – taip mokslininkai vadina mūsų natūralų polinkį tikėti teiginiu, jei esame jį matę anksčiau. Ekspertai mano, kad taip yra todėl, kad smegenims reikia mažiau pastangų, kad apdorotų nuomonę ar komentarą, apie kurį anksčiau galvojome. Taip yra visų pirma dėl psichologinio komforto: mums patinka susidurti su jau pažįstama idėja, todėl ją suvokiame kaip patikimesnę.
Autoriai padarė dvi pagrindines išvadas. Pirma, nepaisant to, kad faktai atrodo labiau tikėtini nei fikcija, tiesos iliuzijos efektas verčia mus priimti neįtikėtinus vertinimus, įskaitant išgalvotas sensacijas, skelbiamas tokiose platformose kaip “Facebook”. Tai reiškia, kad net jei antraštė akivaizdžiai išgalvota, esame pasiruošę ja patikėti dėl paprastos priežasties – nes kažką panašaus jau esame skaitę anksčiau.
Antra, politinės pažiūros neturi jokios reikšmės. Pakartotinai perskaitytos melagingos antraštės buvo vertinamos kaip labiau įtikinančios, neatsižvelgiant į tai, kiek jos sutapo su tyrimo dalyvių įsitikinimais. Paaiškėjo, jog melagingos naujienos buvo gana tvirtai įsišaknijusios sąmonėje. Net jei melagingos naujienos būtų pastebėtos prieš savaitę, žmonės, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, vis tiek jas laikytų patikimomis.
Kaip atskirti tiesą nuo melo?
Deja, mokslas dar neišrado abiem pusėms naudingų metodų, kaip apsaugoti informacijos vartotojus nuo melagingų naujienų. Tačiau verta prisiminti, kad ne visi informacijos šaltiniai yra vienodai patikimi, ir tam tikru atveju verta informaciją pasitikrinti patikimuose leidiniuose ir interneto svetainėse, kuriose sąžiningai tikrinami faktai.
Kitas geras įrankis – perskaitę antraštę, padarykite pauzę ir palyginkite ją su informacija, kurią jau žinojote.
Atsižvelgdami į visus mokslinius duomenis, pateikiame pagrindinę išvadą: kovoti su netikrų naujienų antplūdžiu tenka ne tik tiesioginiams turinio vartotojams. Visi požymiai rodo, kad žiniasklaidos platformos turėtų bendradarbiauti su nepriklausomais ekspertais ir juos remti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems bandymams skleisti dezinformaciją prisidengiant tikromis naujienomis. Tikėkimės, kad tai įvyks.
