Pirmieji metai po vaiko gimimo porai yra rimtas išbandymas. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kokie galimi pavojai kyla tarpusavio santykiams ir kaip galima to išvengti.
SANTYKIAI PO VAIKO GIMIMO
Laukdami pirmagimio gimimo, morališkai ruošiamės daugeliui sunkumų: bemiegėms naktims, vaikų kaprizams ir ligoms, chroniškam nuovargiui… Tačiau net ir patys toliaregiškiausi nenumano, kad laimingiausias įvykis poros gyvenime dažnai tampa destrukcijos pradžia.
Daugybė tyrimų patvirtina šią paradoksalią tezę: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais pasitenkinimas poros tarpusavio santykiais gerokai sumažėja. Denverio universiteto tyrime pateikta statistika stulbina: tai patvirtina 90 proc. porų.
Be to, kuo didesnius lūkesčius partneriai siejo su būsima tėvyste, tuo sunkiau jie išgyvena šį laikotarpį: vietoj artumo atsiranda susvetimėjimas, vietoj tarpusavio supratimo – nesutarimai dėl vaikų auklėjimo.
Ką patiria pora po vaiko gimimo? Psichologai nurodo keletą aspektų, įskaitant jaučiamas socialines ir kultūrines visuomenės nuostatas, patiriamą didelį stresą pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, taip pat vyrų ir moterų elgesio šiuo laikotarpiu skirtumus tarp lyčių. Apie kiekvieną iš jų kalbėsime šiandienos straipsnyje.
NUO DIADOS IKI TRIADOS
Poros santykiuose šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai. Jų vaidmenys smarkiai keičiasi: anksčiau jie buvo mylimieji, o dabar tapo jaunais tėvais. Šiai transformacijai reikia daug laiko.
Iš pradžių tai šokiruoja: pažįstate vienas kitą daug metų (arba mėnesių), ir staiga vieną gražų rytą suprantate, kad tai nėra tas žmogus, kurį nusprendėte mylėti amžinai. Tėvystė visiškai naujai atskleidžia kiekvieno žmogaus charakterį: žmonės tam tikra prasme turi pažinti vienas kitą iš naujo, net jei jie buvo kartu 10 metų. Ir pora arba prisitaiko prie šių pokyčių, arba tai yra pabaigos pradžia.
Kūdikio atsiradimas paveikia ne tik mamą ir tėtį, bet ir jų artimuosius ir net draugus. Visi šeimyniniai ir socialiniai ryšiai patiria didelių pokyčių, jie taip pat daro įtaką poros santykiams. Daug kas priklauso ir nuo vaiko senelių pozicijos – kaip jie įsivaizduoja savo vaidmenį auginant vaiką ir kiek jis sutampa su jo tėvų lūkesčiais. Taip pat, priklausomai nuo to, kiek tėčiui ar mamai buvo svarbi jų socialinė veikla, jiems tampa lengviau ar sunkiau prisitaikyti prie naujo gyvenimo.
Žinoma, visi šie procesai yra individualūs ir priklauso nuo asmenybės bruožų. Be to, kiekviename iš mūsų po vaiko gimimo pabunda tam tikri vidiniai konfliktai, susiję su santykiais su savo tėvais. Tai gali išprovokuoti ir partnerių susvetimėjimą. Vis dėlto, jei porai pavyko išgyventi krizės laikotarpį, santykiai tampa daug tvirtesni. Jei leisite, kad ši situacija klostytųsi pati savaime, šeimoje atsiras įtrūkimas, kuris vėliau gali virsti bedugne.
Jei vienas arba abu tėvai pernelyg sunkiai keičia savo įpročius, vaikas tampa konflikto katalizatoriumi, nes į gyvenimą įneša tiek streso, kad pora kelia klausimą: ar esame pasirengę įtraukti šį trečiąjį žmogų į savo santykius? O gal suprantame, kad toliau kurti santykių neįmanoma?
Atsakyti į šiuos klausimus galima maždaug pirmųjų vaiko gyvenimo metų pabaigoje, nes būtent tada ateina suvokimas, kad vaikas yra „amžinas“.
SUNKU ABIEM
Nėštumo metu ir po gimdymo moteris patiria didžiulį hormoninį organizmo sukrėtimą. Kiekviena motina į tai reaguoja skirtingai: daugeliui kūdikis tampa kažkuo, kas saugo nuo išorinio pasaulio, ypač žindymo laikotarpiu.
Be biologinių veiksnių, kiekviena moteris turi savitą psichologinę patirtį: kažkam tai yra „variklis“, o kažkam – depresijos priežastis. Tačiau bet kuriuo atveju tai didžiulis fizinis ir psichinis darbas, o kartu yra vaikas, su kuriuo reikia užmegzti ryšį, ir partneris, su kuriuo reikia kurti santykius iš naujo.
Šiuo metu tėvas taip pat patiria didelį stresą: ar jis pasirengęs šiai atsakomybei? Ir šį stresą tik dar labiau sustiprina išpūsti vyro ir moters lūkesčiai sau ir vienas kitam.
Tiesa ta, kad priešingai nei moteriai, kuriai šiandieninė aplinka turi daugybę būdų ir ritualų, padedančių prisitaikyti prie naujo vaidmens, vyrui šis procesas gali būti daug sunkesnis.
Galiausiai matome du žmones, kurie naktimis nemiega, patiria didžiulį stresą ir nerimą, kurie turi mažylį, kuris taip pat nori išsiaiškinti, kaip gyventi šiame pasaulyje. Abu partneriai patiria įvairų spaudimą: vienas kito, šeimos, draugų, visuomenės…
Deja, bet vis dar pastebimos pastarųjų metų tendencijas: egzistuoja tam tikras socialinis modelis – moteris, kuri iškart po gimdymo turi gyventi taip pat, kaip ir iki nėštumo. Ji dirba, kuria socialinį gyvenimą, atrodo liekna ir graži – jokių kaprizų ir pokyčių. Tai vis dar transliuojama iš žurnalų, televizijos, knygų ir pirmiausia vyrui sukuria visiškai klaidingą vaizdą, kaip yra iš tikrųjų. O antra, tai daro neįtikėtiną spaudimą moteriai, kuri jaučia dvigubą kaltę.
Taip iš moters atimamas svarbiausias dalykas – jaustis visaverte mama ir ramiai atrasti harmoniją su savo vaiku.
RAKTAI Į TARPUSAVIO SUPRATIMĄ
Būtent šiame streso taške gimsta problemos, kurios vėliau gali privesti jei ne prie santykių žlugimo, tai prie rimto partnerių susvetimėjimo. Vaiko gimimas, kaip lakmuso popierėlis, atskleidžia tas neišspręstas poros problemas, kurios buvo ir iki gimdymo. Jei partneriai prieš susilaukiant vaiko nesusitarė dėl savo pareigų ir vaidmenų arba tiesiog nesukūrė pasitikėjimu grįstų santykių, tuomet, kai atsiranda vaikas ir užduočių atsiranda dar daugiau, tai padaryti tampa daug sunkiau.
Šis procesas gali įgauti labai aštrių formų ir peraugti į nuolatinius skandalus. Pirmasis patarimas būsimiems tėvams – rimtai pasirengti vaiko gimimui. Ir ne kūdikių parduotuvėje, perkant gražius žaisliukus, o prie derybų stalo, aptariant visus galimus neigiamus aspektus ir riziką.
Daugiau sužinokite apie gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį, kartu eikite į nėščiosioms skirtus kursus, skaitykite specializuotą literatūrą. Labai svarbu iš anksto aptarti, ar jums reikės auklės, ar namų tvarkytojos, kokį vaidmenį atliks seneliai. O svarbiausia – ko tikitės vienas iš kito.
Vaiko gimimas daugumai žmonių yra svarbus gyvenimo įvykis. Tačiau suvokimas, kad gyvenimas niekada nebebus toks pat, jauniems tėvams ateina ne iš karto. Dėl objektyvių priežasčių jie priversti keisti savo gyvenimo būdą, dienotvarkę, įpročius – ir kai kuriems tai tampa problema. Ypač vyrams, kurie, skirtingai nei moterys, iš prigimties nėra apdovanoti hormonais, leidžiančiais greičiau suvokti tėvystę. Todėl jiems dažnai prireikia daugiau laiko prisitaikyti, ir čia raktas į abipusį supratimą – suteikti partneriui galimybę ir laiko realizuoti naująjį vaidmenį. Vietoj kaltinimų ir ultimatumų verta išsamiai paaiškinti bei išsiaiškinti, kodėl naujas gyvenimas reikalauja tam tikrų abiejų tėvų aukų.
Fiziniai sunkumai ir hormonų antplūdis rimtai paveikia jaunos mamos emocinę būseną – psichologai ją dažnai vadina “pasikeitusia”, turėdami omenyje, kad ji gali elgtis visiškai kitaip nei iki vaiko gimimo. Net ir labiausiai emociškai subalansuota moteris per naktį gali tapti verksminga ir irzli. Daugelis motinų pirmuosius kelis mėnesius po gimdymo apibūdina kaip “juodąją skylę savo galvoje, kurioje nesi atsakinga už savo veiksmus”.
Trečias svarbus žingsnis – padėti sau atsigauti. Iš anksto susiraskite sau malonių ir įdomių procedūrų, apsirūpinkite žindymo konsultantų, masažuotojų kontaktais. Suplanuokite, kaip suorganizuoti galimybę atsigauti ir kartu pabūti su vaiku.
Tai laikas, kai moteris turi vieną didelę užduotį – prisitaikyti prie kūdikio. Gerai, jei jos partneris pirmąjį mėnesį po gimdymo gali pasiimti atostogų, kad abu galėtų priprasti prie naujo ritmo.
Emocinis atsigavimas tiesiogiai susijęs su galimybe laiku pasidalyti patirtimi su šeima ir draugais arba laiku sulaukti jų paramos.
DIDELIS STRESAS
Kalbėdamos apie savo santykius pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, poros dažnai vartoja žodį “nepakeliami”. Būtent šis jausmas juos pastūmėja išsiskirti. Atrodo, kad ilgiau kęsti neįmanoma ir vienintelė išeitis – skyrybos.
Žmonės patiria didžiulį stresą. Ir tokioje situacijoje suvokti, kiek objektyvios yra tavo emocijos, yra labai sunku: ar aš iš tikrųjų taip jaučiuosi, ar šiek tiek perdedu? Vienintelis dalykas, kurį galime kontroliuoti, yra mūsų emocinės reakcijos į vykstančius įvykius. Tik mes patys galime įnešti stabilumo į mus supančią aplinką.
Ketvirtas patarimas – būkite tolerantiški savo partneriui. Esmė ta, kad “nepakantumo” būsenoje šį jausmą adresuojame jį sukeliančiam asmeniui. Atsakomybę už savo būseną perkeliame jam, nors ji kyla paprasčiausiai dėl to, kad tam tikru momentu realizuojasi mūsų pačių baimės ir išgyvenimai.
Dažnai poroje atsiranda susvetimėjimas, nes ankstyvuoju etapu tėvas jaučiasi atitrūkęs nuo motinos ir vaiko gyvenimo. Todėl pastangos išvengti “jaustis kaip trečiajam papildomam asmeniui” tampa svarbia aplinkybe. Šiandien tėčiai aktyviai dalyvauja rengiantis gimdymui ir net pačiame gimdyme. Sukuriama iliuzinė tėvų lygybė, kuri tuoj pat sugriaunama, jei moteris maitina krūtimi.
Daugelis tėčių su palengvėjimu atsikvepia, kai sužino, kad į jų tėviškas funkcijas neįeina maitinimas naktį ir naujagimio migdymas. Tuomet vyras susiduria su klausimu: kam aš čia apskritai reikalingas? Bet iš tiesų jam tenka svarbiausios užduotys: sukurti erdvę moteriai ramiai rūpintis vaiku, būti stipriam ir atsakingam, padėti partnerei atsigauti po gimdymo. Ir tada tėvas jaučia, kad tai yra jo vaidmuo ir jis yra prasmingas. Tereikia dažniau jam apie tai priminti.
Galiausiai pagrindinis raktas į šeimos išsaugojimą – siekti pusiausvyros tarp tėvystės ir santykių. Nepaisant to, kad tapote tėčiu ir mama, turite nepamiršti, kad taip pat esate partneriai, draugai, mylimieji, tiesiog artimi žmonės. Tai atskira ir svarbi užduotis – skirti vienas kitam laiko ir emocijų. Sukurkite tradiciją kartą per savaitę palikti vaiką močiutei ar auklei ir praleiskite bent porą valandų kartu.
Denverio universiteto tyrimas patvirtina šią tezę: poros, kurios praėjus šešiems mėnesiams po vaiko gimimo jautėsi labiau kaip mylimieji ir (arba) partneriai nei kiti apklaustieji, patyrė daug mažiau streso dėl tėvystės ir lengviau susidorojo su kūdikio atsiradimu šeimoje keliamais iššūkiais. Kuo daugiau investuosime į savo santykius šiuo laikotarpiu, tuo geriau seksis visiems trims šeimos nariams.
