Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas – tai filmas, kuriame nebėra spalvų, tik pilki atspalviai. Depresija – tai lyg režisierius, kuris ištrina visas ryškias spalvas ir palieka tik liūdesį ir apatiją. Depresija – tai liga, kuri keičia požiūrį į save ir į pasaulį.
Depresija yra psichinių sutrikimų kompleksas, pirmiausia susijęs su emocine sfera. Šiam sutrikimui būdingi įvairūs emociniai sutrikimai, žmonės patiria ilgesį, nerimą, kaltės jausmą, anhedoniją (praranda gebėjimą patirti malonumą) ar apatiją – būseną, kai žmogus nepatiria nei neigiamų, nei teigiamų emocijų. Be to, depresijai būdingi tam tikri sutrikimai mąstymo sferoje. Pavyzdžiui, depresija sergantiems žmonėms gali būti sunku susikaupti, vykdyti tikslingą psichinę veiklą, susijusią su susikaupimu. Depresija sergantiems žmonėms sunku priimti sprendimus. Jie kupini tamsių minčių apie save, apie juos supantį pasaulį, apie žmones.
Depresija pasireiškia tokiomis fiziologinėmis apraiškomis kaip miego, žarnyno veiklos ir seksualinių poreikių sutrikimais. Depresija sergantiems pacientams sutrinka bendras energijos tonusas, jie jaučia nuolatinį nuovargį, pasyvumą, vengia kontakto su kitais žmonėmis. Depresiją dažnai lydi piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, kurios naudojamos nuotaikai gerinti.
Depresijos tyrimai
Melancholijos apraiškos buvo aprašytos Antikoje. Hipokratas sukūrė sąvokas „manija“ ir „depresija“. XIX amžiaus pabaigoje vokiečių psichiatras Emil Kraepelin, „Kraepelin“ mokyklos įkūrėjas, pirmiausia aprašė maniakinę-depresinę psichozę. Vėliau buvo atskirti vienpoliai ir bipoliniai depresijos sutrikimo pavidalai. Šiuolaikinėse koncepcijose maniakinė-depresinė psichozė vadinama bipoliniu sutrikimu. Be to, yra vadinamoji neurozinė depresija, kuri gali būti nustatoma žmonėms, kurie neserga psichinėmis ligomis, tačiau turi psichologinių sunkumų, yra linkę į depresiją. Maniakinės-depresinės psichozės terminas buvo vartojamas daugybę metų, tačiau dabar ši sąvoka laikoma pasenusia. Šiuolaikiniame pasaulyje diagnozė „epizodinė depresija“ yra dažnesnė, ji gali būti įvairaus sunkumo.
Depresijos priežastys
Šiuolaikinės depresijos sąvokos aprašomos biopsichosocialinių modelių rėmuose. Depresijos priežastys niekada nėra visiškai aiškios. Biologiniai depresijos veiksniai buvo patvirtinti genetiniais tyrimais, tačiau genetinių veiksnių indėlis paprastai yra nedidelis. Neurocheminiai tyrimai rodo, kad žmonės, linkę į depresiją, turi neuromediatorių mainų sutrikimų, kurie prisideda prie nervinių ląstelių sąveikos ir elektros impulsų perdavimo.
Psichologines depresijos priežastis galima apibendrinti dviem pagrindiniais būdais. Visų pirma, tai yra savigarbos pažeidimai – introjektyvūs depresijos variantai, kai žmogus turi tam tikrą savo „aš“, kaip neverto meilės ir pagarbos, idėją. Šiuo atžvilgiu susidaro įvairūs kompensacinio elgesio variantai. Pavyzdžiui, tai gali būti išreikšta tokia asmenybės savybe kaip perfekcionizmas. Šioje situacijoje žmogus gali priimti save tik tada, kai yra tobulas, kiti žmonės jį vertina idealiai, o jo atliekama veikla neturi trūkumų. Jei žmogaus gyvenimu ir veikla siekiama patvirtinti gerą požiūrį į save, atsiranda išsekimo depresija. Tai yra, jei visa veikla siekiama rezultatų, žmogus praranda psichinę energiją, kuri susidaro patyrus teigiamas emocijas: džiaugsmą, malonumą, susidomėjimą. Tokie depresijos mechanizmai labiau būdingi vyrams.
Kita depresijos priežastis – artimų santykių problemos. Kai žmogus save suvokia tik per kitą asmenį, jis linkęs susitapatinti su kitu žmogumi ir jo gyvenimu. Tokiais atvejais žmogus patiria save per kitą asmenį. Tokiuose santykiuose partneris dažnai jaučiasi tarsi dusinamas, todėl tokie santykiai dažnai nutrūksta, o žmogus, kuriam reikalingas šis susijungimas, jaučia tai kaip savo paties netektį. Ši emocinė priklausomybė nuo kito asmens dažnai sukelia depresiją.
Be to, depresija turi ir socialinius mechanizmus. Įvairūs kultūriniai veiksniai daro įtaką tam tikros kultūros depresijos sunkumui. Šiaurinėse šalyse depresija dažnesnė nei pietų ir rytų šalyse. Čia išryškėja sėkmės, racionalumo, gerovės kultas, kuris dažniausiai „implantuojamas“ per žiniasklaidą ir auklėjimą. Augdami žmonės įpranta manyti, kad norint būti pakankamai geru ir vertingu, reikia turėti tam tikrą pasiekimų sąrašą. Įsijungia socialinio palyginimo mechanizmai, o kai žmogus lygina save su kitais žmonėmis ir paaiškėja, kad palyginimas nėra jam palankus, neretai pasireiškia įvairūs psichologiniai sutrikimai ir depresija.
Depresijos simptomai
Melancholija gali būti net jaučiama fiziškai, užspaustose kai kuriose kūno vietose. Dažniausiai žmonės kalba apie krūtinės spaudimą. Yra gyvybiško ilgesio samprata, kai žmogus jaučia, kad kažkas yra blogai, bet nesupranta, kas tiksliai. Jis nepatiria sukrėtimų, nuostolių, atsiskyrimo nuo artimo žmogaus ar kt., tačiau išgyvena melancholijos būseną. Pacientai, turintys šį simptomą, dažnai sako, kad jie tiesiog blogai jaučiasi, skundžiasi prislėgta nuotaika.
Nerimas yra vidinės įtampos jausmas, tikėjimasis kažko neigiamo. Nerimas dažnai lydi depresiją, tačiau jis gali pasireikšti ir vienas. Sergant depresija, be liūdesio ir prislėgtos nuotaikos gali atsirasti ir nerimas.
Kaltės jausmas ir apskritai polinkis kaltinti save būdingas žmonėms, turintiems žemą savivertę. Yra ryšys tarp žemos savivertės ir depresijos. Kaltės jausmas, kaip taisyklė, yra susijęs su personalizavimu, tai yra su mąstymo klaida, kai žmogus dažnai save kaltina dėl blogų įvykių, o gerus įvykius laiko išorinių priežasčių padariniu.
Anhedonija yra būsena, kai žmogus negali jausti malonumo iš to, kas jam anksčiau patiko. Pavyzdžiui, depresija sergantis pacientas sako, kad ankščiau labai mėgo žvejoti, tačiau dabar apie tai net nenori galvoti. Tai anhedonijos, atstumo nuo visko, kas anksčiau teikė malonumą, pasekmė.
Apatija yra blogiausia depresijos apraiška, nes ją sunku gydyti psichologiškai. Apatiško žmogaus neaplanko nei geros, nei blogos emocijos. Apatijos būsenoje esantis žmogus nori gulėti lovoje, jo nevilioja jokia veikla. Be abejo, žmogus turi įsipareigojimų. Pavyzdžiui, jis sako sau, kad turėtų keltis, gaminti pusryčius, maitinti vaikus, tačiau tai išgyvenama kaip spaudimas, būtinas dalykas, o ne kaip nuoširdžiai jaučiamas tikslas ar noras.
Miegas ir apetitas. Emocijos yra psichologiniai reiškiniai, turintys didelį fiziologinį, somatinį komponentą. Jie turi pažinimo komponentą patirties lygmenyje: prieš ką nors pajusdami, mes aiškinamės, kas vyksta. Kai emocinė būsena yra nepalanki, sutrinka autonominės nervų sistemos, valdančios vidaus organus, funkcijos. Žmogus patiria įvairių fiziologinių simptomų: apetito sutrikimai (per mažas, arba per didelis apetitas), miego sutrikimai. Dėl vidinių įtampų miegas tampa paviršutiniškas arba žmogui išvis sunku užmigti.
Elgesys. Elgesio lygmenyje depresija pasireiškia pasyvumu, kontakto vengimu, pramogų ar hobių atsisakymu, laipsnišku alkoholizmu ar piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis.
Mąstymas. Emocijos veikia mąstymą, kaip ir mąstymas veikia emocijas. Kai kuriems žmonėms depresija išsivysto dėl biocheminių mechanizmų, kurie nepriklauso nuo jo asmenybės. Pavyzdžiui, žmogus nuo vaikystės žino, kad jo nuotaika blogesnė ryte, o po pietų nuotaika pagerėja. Kai žmogus jaučia sunkią emocinę būseną, jam kyla nesąmoningas poreikis pažinti šią būseną. Mąstymas taip pat gali paveikti emocijas. Kognityvinės depresijos terapijos mechanizmai yra pagrįsti tuo, kad padedamas psichoterapeuto žmogus dirba su šiomis mąstymo klaidomis, būdingomis depresiniam mąstymui.
Depresijos formos
Viena iš depresijos formų yra bipolinis sutrikimas. Tai pasireiškia kaip nuotaikos sutrikimas, atsirandantis su fazės eiga. Fazės yra laikotarpiai, trunkantys savaites ar mėnesius. Sergant bipoliniu sutrikimu manijos fazė pakeičiama depresijos faze. Manijai būdinga teigiama nuotaika. Šioje būsenoje žmogus yra kupinas planų, mažai miega, neanalizuoja kliūčių ir atlieka įvairius veiksmus.
Yra reikšmingi genetiniai bipolinio sutrikimo veiksniai. Sergant neurozine depresija, genetinis indėlis yra mažesnis, o psichosocialiniai veiksniai vaidina didesnį vaidmenį. Esant tokiam sutrikimui, nėra manijos fazės, minties sutrikimo, kliedesių ar haliucinacijų. Neurozinės depresijos gydymas daugiausia priklauso nuo psichoterapinių procedūrų.
Kita depresijos forma yra vienpolinė depresija, tai yra epizodinė depresija. Ji gali būti trijų sunkumo laipsnių: lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Ši būklė trunka mažiausiai dvi savaites. Jei depresijos epizodas kartojasi, tada diagnozė keičiasi iš epizodinės depresijos į pasikartojantį depresijos sutrikimą, tai yra į periodiškai atsirandančią depresiją. Žmogus gali sirgti depresija kartą gyvenime arba du kartus per metus ir pan.
Be to, yra nuotaikos sutrikimų formų, tokių kaip ciklotimija ir distimija. Tai yra žmogaus, o ne ligos savybės. Distimija yra žmogaus savybė būti niūrios nuotaikos, turėti pesimistinį pasaulio vaizdą. Distimikų depresijos simptomų intensyvumas yra mažas.
Ciklotimija yra distimija su fazėmis, kai po distiminės fazės seka geros nuotaikos fazė ir pan. Skirtumas nuo bipolinio sutrikimo yra tas, kad ciklomitija yra susijusi su žmogaus pasaulėžiūra ir asmenybe. Galime kalbėti apie ciklotiminį ar distiminį asmenybės pobūdį. Tokia depresija trunka visą gyvenimą, nebent žmogus specialiai su ja dirba (apsilankymai pas psichoterapeutą ar pan.).
Distimija ir ciklomitija radikaliai neriboja žmogaus gyvenimo. Bet kai yra tikra klinikinė depresija, asmuo gyvena ribotą gyvenimą. Dažnai jis negali dirbti dėl to, kad negali susikaupti, išlipti iš lovos, jaučia stiprią melancholiją ir pan.
Depresijos gydymas
Depresijai gydyti yra keletas psichoterapinių galimybių. Visų pirma, tai psichoanalitinis gydymas. Psichoanalitikai labiau orientuoti į ankstyvųjų psichinių traumų analizę. Viena efektyviausių yra Aaron Beck pažinimo ir elgesio terapija depresijai gydyti. Beck koncepcija vadinama kognityvine depresijos terapija. Pagrindinė teorinė prielaida yra ta, kad žmogus turi neigiamų pagrindinių įsitikinimų, idėjų apie save, pasaulį, savo ateitį, kurie jį laiko depresinės duobės viduje.
Žmogus laikosi nuomonės, kad jis turėtų patikti visiems ir nedaryti klaidų. Šios elgesio strategijos sukelia išsekimą ar nusivylimą. Kognityvinėje terapijoje yra keletas būdų, kuriais siekiama ištaisyti šiuos pagrindinius įsitikinimus. Pirmiausia ištaisomi paviršutiniškesni įsitikinimai. Asmuo išmoksta atpažinti šias mąstymo klaidas. Kai jis tai išbando gyvenime, palaipsniui pradeda taisytis ir pagrindiniai įsitikinimai. Jis pradeda labiau save priimti tokį, koks jis yra, nustoja priklausyti nuo kitų nuomonės ir vertinimų, leidžia sau klysti ir adekvačiai su tuo susitaikyti.
Be to, depresija gydoma vaistais. Yra žinoma, kad pusė JAV gyventojų vartoja antidepresantus. Vis tik, depresija turėtų būti gydoma kompleksiškai. Jei žmogus depresiją gydo vien antidepresantais, jo psichologinio susidorojimo su emocijomis mechanizmai nesivysto taip, kaip turėtų. Todėl anksčiau ar vėliau jis vėl pajus depresijos simptomus.
Depresijos dažnis
Pagal statistiką moterys dažniau patiria depresiją nei vyrai. Taip yra dėl to, kad moterys apskritai turi subtilesnę nervų sistemą, taip pat susiduria su cikliniais hormoniniais pokyčiais. Labiausiai pažeidžiamas amžiaus intervalas yra nuo 45 metų. Vyresniame amžiuje depresija yra susijusi su nerimu. Yra prognozių, kad jau XXI amžiuje depresija užims antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų.
Depresijos poveikis fizinei sveikatai
Yra du mechanizmai, kuriais depresija veikia fizinę sveikatą. Pirma, yra somatizacija, kurios metu kalbame ne apie fizinę sveikatą, o apie simptomus, kuriuos žmogus patiria kaip fizinės sveikatos pažeidimą. Dažnai sergant depresija žmogus turi vadinamąsias psichalgijas, tai yra skausmingus pojūčius skirtingose kūno vietose: jam gali skaudėti galvą, skrandį, širdį ar, pavyzdžiui, pėdą.
Kitas mechanizmas yra depresijos poveikis sveikatai, kūno audinių pokyčiams, kurie yra susiję su depresija. Depresija savaime nepažeidžia vidaus organų. Tačiau depresija sergantis žmogus dažnai gyvena nesveiką gyvenimo būdą. Niūriai žvelgdamas į gyvenimo padėtį, jis gali nesikreipti į gydytojus arba, priešingai, kreiptis per dažnai. Fiziologiniai, biocheminiai depresijos komponentai nėra iki galo suprantami. Kalbant apie psichologiją, taip pat yra daugybė neištirtų sričių, ypač aprašant šeimos ir kultūrinius depresijos mechanizmus.
Parašyti komentarą