Vasara – tai ne tik saulė, pasivaikščiojimas parke ir poilsis paplūdimyje. Studentams ir moksleiviams tai įtemptas egzaminų laikas. Per trumpą laiką jie turi išmokti bei įsisavinti nemažą kiekį naujos informacijos. Ir, deja, tai nėra paprasta užduotis. Tačiau yra būdų, kaip tai palengvinti.
SUSISTEMINKITE TURIMĄ INFORMACIJĄ
Psichologų tyrimai parodė, kad dauguma žmonių faktų grandines – vardus, pavadinimus, datas ir kt. geriau įsimena jei jie suskirstyti atskirais blokais. Todėl Kanados mokslininkai pataria suskirstyti didelį duomenų kiekį į mažas grupes, kurios būtų gerai ir aiškiai susistemintos.
Klasifikuokite žinias, išryškinkite stipriąsias puses, įsiminkite asociacijas ir modelius.
SPORTUOKITE PRIEŠ SKAITYDAMI VADOVĖLIUS
Paradoksalu, bet pirmiausia reikėtų rūpintis kūnu ir tik tada – smegenimis. Harvardo mokslininkai teigia, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia kognityvinius gebėjimus ir šis poveikis išlieka ilgą laiką.
Neurobiologijos požiūriu šis reiškinys paaiškinamas taip: treniruotės metu kūnas fizinį stresą suvokia kaip signalą, kad kovojate su priešu arba bėgate nuo pavojingo gyvūno. Reaguodamas į tai, jis suaktyvina simpatinę nervų sistemą: pagreitina pulsą, suaktyvina smegenų kraujotaką ir praturtina ją deguonimi. Todėl jūs mąstote greičiau ir geriau įsisavinate informaciją.
Neseniai taip pat buvo įrodyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai skatina neurogenezę – naujų nervinių ląstelių kūrimąsi, kuris anksčiau buvo laikomas neįmanomu. Todėl fizinis aktyvumas yra dvigubai naudingas. Skirkite tam bent 150 minučių per savaitę, pavyzdžiui, 5 kartus po pusvalandį – anot Pasaulio sveikatos organizacijos, to jau pakaks.
DAUGIAU KRAMTYKITE
Kartais pagalba ateina iš ten, kur nebuvo tikėtasi. Pasirodo, kad kramtomoji guma gali pagerinti smegenų gebėjimą įsisavinti informaciją.
Australijos mokslininkai 2018 m. atliko eksperimentą: jie palygino dvi studentų grupes, dalyvavusias skirtingų dalykų paskaitose. Vieniems paskaitos metu buvo leidžiama kramtyti gumą, kitiems – ne. Paskaitos pabaigoje studentai turėjo atlikti žinių patikrinimo testą. Paaiškėjo, kad grupė, kurioje studentai naudojo kramtomąją gumą, teste pasirodė žymiai geriau.
Kramtymas, veido raumenų pagalba, stimuliuoja hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį, dėmesį ir samprotavimą. Tuo pačiu metu kramtymas padeda įveikti stresą: sumažina kortizolio kiekį kraujyje ir padeda nesiblaškyti dėl jaučiamo nerimo.
Taigi, jei prieš egzaminą esate linkęs jaudintis, nepamirškite pasiimti gumos pakelio, kramtyti ją 10–15 minučių ir taip padidinti tikimybę gauti aukštus įvertinimus.
MOKYKITĖS VAKARE
Kaip paaiškėjo, ryte mokytis ar kartotis išmoktą informaciją „su šviežiu protu“ yra labai pervertintas užsiėmimas. Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad žmonės geriau įsimena informaciją jei su ja susipažino prieš pat miegą.
Tyrimo autoriai paaiškino, kad miego metu smegenys apdoroja ir tvarko dienos metu gautą informaciją – ir pradeda tai daryti nuo naujausios, sužinotos vėliausiai. Jos nedelsdamos „įdeda“ ją į deklaratyvią atmintį – tą, kurią naudojame prisimindami faktus. Tai, ką sužinome ryte, gali pasimesti kitų duomenų sraute, kuris visą dieną „keliauja“ į smegenis.
Mokslininkų išvados, beje, dar kartą pabrėžia, kaip svarbu nepamiršti septynių – aštuonių valandų miego, ypač egzamino išvakarėse.
IŠBANDYKITE NAUJUS MOKYMOSI FORMATUS
Mūsų tėvai ir seneliai ruošėsi egzaminams apsupti vadovėlių ir paskaitų užrašų. Tačiau šiandien tai, toli gražu, ne vienintelis ir, ko gero, ne pats efektyviausias būdas. Amerikiečių mokytojas Adamas Judge’as pataria naudoti įvairias švietimo priemones.
Pasistenkite, kad pasiruošimas egzaminų sesijai būtų malonus – pavyzdžiui, žiūrėkite dokumentinį filmą ar „YouTube“ paskaitą tam tikra tema. Šiandien tinklaraštininkai žino, kaip pateikti informaciją taip, kad jums nebūtų nuobodu, ir, tuo pačiu metu, padėtų pasiruošti sunkioms temoms, kurios gali pakliūti į egzaminą.
Taip pat skaitykite:
