Emocinio intelekto terminas atsirado praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tyrėjai Peteris Salovey ir Johnas Mayeris jį apibūdino kaip protinių sugebėjimų grupę:
- gebėjimas suvokti ir išreikšti emocijas;
- gebėjimas pagerinti mąstymo efektyvumą emocijų pagalba;
- gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas;
- gebėjimas valdyti emocijas.
„Iš esmės mes turime du protus: vienas galvoja, kitas jaučia. Šie du protai – emociniai ir racionalūs – beveik visada yra harmonijoje, apjungiantys iš esmės skirtingus žinojimo būdus, kad sėkmingai vestų mus pasaulyje“ – rašo mokslo žurnalistas ir knygos apie emocinį intelektą autorius Danielis Golemanas.
Paprastai tarp emocinio ir racionalaus proto nustatoma tam tikra pusiausvyra: emocijos maitina racionalų protą ir įkvepia jį veikti, o racionalus protas taurina emocijas ir kai kuriais atvejais draudžia joms pasireikšti. Bet jei siaučia aistros, pusiausvyra sutrinka. Tai reiškia, kad emocinis protas nugalėjo ir nuslopino racionalųjį.
Kodėl mums reikia emocinio intelekto? Koučingo treneris Leonidas Krolis siūlo į šį klausimą žiūrėti trimis skirtingais kampais: ką padeda pasiekti emocinis intelektas, ką turime apie jį žinoti ir kas gali trukdyti ugdyti bei išreikšti emocinį intelektą.
KĄ PADEDA PASIEKTI EMOCINIS INTELEKTAS?
- Atsikratyti streso, kai padidėja neapibrėžtumas ir chaosas.
- Iš anksto susikurti veiksmų vaizdinius, net jei neturime pakankamai informacijos.
- Geriau suprasti žmones “įsijaučiant į jų odą”.
- Pasinaudoti jutiminiu mąstymu ir suprasti, kas mus stabdo tam tikroje situacijoje.
- Nustatyti tikslus ir netrivialiai performuluoti sąlygas.
- Neapsiriboti ankstesne, struktūruota patirtimi.
- Demonstruoti žavesį ir charizmą.
- Optimizuoti elgesio individualumą ir atvirumą.
- Geriau suvokti mus supančio pasaulio grožį ir gelmę.
KĄ TURIME ŽINOTI APIE EMOCINĮ INTELEKTĄ?
- Žmonės yra gyvi, net kai tai pamiršta.
- Jausmai mus lydi visą laiką.
- Tūkstančius metų trukusi evoliucija sukūrė daugybę žmonių reakcijų variantų.
- Agresija gali būti teigiama – ji turi įvairių formų.
- Esame būtybės, kurios dažnai būna išsiblaškiusios.
- Kuo mažiau kalbame, tuo stipresni yra mūsų žodžiai.
- Arba mes kontroliuojame įpročius, arba jie kontroliuoja mus.
- Kontroliuoti nereiškia slopinti.
- Jei ignoruojame jausmus, jie keršija.
- Emocinis intelektas yra dovana, tačiau ją lengva iššvaistyti.
- Jei investuojate į emocinį intelektą, esate turtingas.
- Mes mąstome savo kūnais, jei apskritai mąstome.
- Matyti grožį aplink save ir juo gyventi – tai kelias į kokybiškesnį mąstymą.
KAS TRUKDO UGDYTI IR IŠREIKŠTI EMOCINĮ INTELEKTĄ?
- Kito žmogaus “pareiškimus” – jausmus, emocijas, išgyvenimus – laikome savais (dėl psichinės tinginystės ar savisaugos jausmo).
- Nepakankamai įvertinama jausminė patirtis.
- Savo emocinio gyvenimo tėkmės baimė.
- Nesugebėjimas jausti.
- Nepakankamai išvystytas refleksyvumas, vidinio gyvenimo aprašymo patirties stoka.
- Skubėjimas ir užimtumas, ritmo sutrikdymas – dėmesys “išoriniams ir objektyviems dalykams”.
- Deklaratyvus, demonstratyvus veiksmingumas ir bandymai jį išmatuoti.
- Baimė būti “kitokiam”.
- Nesugebėjimas pastebėti mažų dalykų (smulkmenų) ir susieti juos į “visumą”.
- Noras apibendrinti, daryti išvadas.
- Savęs suvokimo stoka: žavesio ir charizmos trūkumas.
- Parodomasis brandumas ir racionalumas.
Taip pat skaitykite:
