Kas apskritai yra apgailestavimas/gailėjimasis? Šis jausmas kyla tada, kai suvokiame, kad galėjome pasielgti kitaip ir pasiekti kitokį, labiau trokštamą rezultatą. Gailėjimąsi dažnai lydi gėdos ir kaltės jausmai. Pradedame kelti klausimus be atsakymų: “Jei tik būčiau pasielgęs kitaip! Kas būtų nutikę, jei būčiau pasinaudojęs šia galimybe?” “Jei tik tada būčiau patylėjęs!”…
Kadangi negalime keliauti laiku, niekada negausime tikslaus atsakymo į šiuos klausimus. Todėl jie mus persekioja, priversdami vis iš naujo permąstyti įvairius įsivaizduojamus scenarijus. Dažnai ko nors gailimės, net jei iš tikrųjų negalėjome nieko pakeisti ir buvome priėmę vienintelį įmanomą sprendimą toje situacijoje.
Gailėjimosi jausmas pats savaime nereiškia, kad padarėme klaidą – galbūt dar nesusitvarkėme su iškilusiais sunkiais išgyvenimais?
KADA APGAILESTAVIMO JAUSMAS MUS SEKINA?
Tyrimai rodo, kad apgailestavimo jausmą dažnai lydi padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis. Ilgalaikis kortizolio lygio padidėjimas neigiamai veikia mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. 2015 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, linkę nuolat kažko gailėtis, dažniau kenčia nuo depresijos bei minčių apie savižudybę.
Kaip minėta, gailesčio jausmas gali sukelti nuolatines įkyrias mintis, kurios pačios savaime gali daryti neigiamą poveikį mūsų psichologinei savijautai.
Visiškai atsikratyti šių jausmų neįmanoma ir nėra būtina. Tačiau juos galima nukreipti produktyvia linkme, kad jie padėtų mums išmokti svarbių pamokų.
KOKIĄ NAUDĄ GALI DUOTI APGAILESTAVIMAS?
Gailėjimasis yra universalus jausmas – mes visi kartais jį patiriame. Daugeliu atvejų jis iš tiesų gali būti mums naudingas. Kokiu būdu?
Taigi, apgailestavimas…
- Gali mus išmokyti priimti gerus sprendimus. Niekada nesame visiškai apsaugoti nuo blogų sprendimų, tačiau analizuodami praeities klaidas įgyjame vertingos patirties, kuri padeda jų nebekartoti.
- Motyvuoja mus. Apgailestavimas dėl praeities gali tapti galingu motyvacijos šaltiniu ir padėti mums sutelkti pastangas ir energiją į tai, kas mums iš tiesų svarbu.
- Padeda mums geriau pažinti save. Žvelgdami į savo praeitį, galime geriau suprasti savo pagrindines vertybes, stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Padeda mums išsiugdyti dėkingumo jausmą. Gailėjimasis padeda mums labiau vertinti tai, ką darome, ir sprendimus, dėl kurių nesigailime, taip pat visus gerus dalykus mūsų gyvenime.
Tačiau jei apgailestavimo jausmas tampa įkyrus ir nuolat jus persekioja, jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
KO LABIAUSIAI GAILIMĖS? DĖL KO APGAILESTAUJAME?
2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad skaudžiausiai apgailestaujame dėl tų situacijų, kai (mūsų manymu) nesugebėjome laikytis savo idealų ir principų.
3 dažniausios apgailestavimo priežastys:
- Mūsų veiksmai, kurie prieštaravo mūsų pačių principams ir vertybėms.
- Veiksmai ir sprendimai, susiję su artimais santykiais.
- Veiksmai, kurie atrodo nepakankamai pagrįsti.
Tyrimas taip pat parodė, kad dažniau gailimės to, ko nepadarėme, nei to, ką padarėme. Apgailestavimo jausmas dėl to, ką padarėme, nors ir rečiau, bet vidutiniškai buvo stipresnis.
KAIP ATSIKRATYTI ĮKYRIŲ MINČIŲ?
Kaip jau minėta, gailesčio jausmas gali tapti įkyrus ir trukdyti mums normaliai funkcionuoti. Jei jus kankina mintys apie praeitį, štai ką galite padaryti:
- Praktikuokite sąmoningumą. Stenkitės sutelkti dėmesį į tai, kaip jaučiatės dabarties akimirką. Iš pradžių tai gali būti sunku, bet nuosekliai praktikuojant bus lengviau pasiekti sąmoningumą.
- Pasinerkite į kokią nors veiklą. Tai gali būti darbas, hobis arba, pavyzdžiui, įdomi knyga ar serialas.
- Mankštinkitės. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla padeda atitraukti dėmesį nuo įkyrių minčių.
- Rašykite dienoraštį. Užrašydami savo mintis ir jausmus geriau juos suvokiame. Kai popieriuje “išliejame” tai, kas mums kėlė nerimą, lengviau pamirštame skausmą.
KAIP NUSTOTI KABINTIS Į PRAEITĮ IR JUDĖTI PIRMYN?
Štai ką pataria psichologai:
- Nesistenkite užgniaužti jausmų
Apgailestavimo jausmas gali būti toks skausmingas, kad kartais norime jo tiesiog atsikratyti. Tačiau bandydami tai padaryti, galime tik dar labiau pabloginti padėtį. Geriau pripažinti savo jausmus ir leisti sau visiškai išgyventi gailestį ir su juo susijusį skausmą. Atminkite, kad gailesčio jausmas yra visiškai normalus ir natūralus mums visiems.
- Išmokite pamokas
Kaip minėta anksčiau, apgailestavimo jausmą galima nukreipti savo naudai. Pavyzdžiui, jei mirė mums artimas žmogus ir mes su kartėliu apgailestaujame, kad su juo praleidome per mažai laiko, ši patirtis gali mus išmokyti labiau vertinti laiką, kurį praleidžiame su mums svarbiais žmonėmis.
- Elkitės su savimi švelniau/supratingiau
Tyrimai rodo, kad apgailestavimo jausmas gali būti stimulas augti ir tobulėti, jei elgsimės su savimi supratingai. Gebėjimas priimti ir atleisti sau leidžia mums išmokti svarbių pamokų iš to, kas įvyko.
Empatija sau pasireiškia net fiziologiniu lygmeniu. Paprastai apgailestavimo jausmas sukelia kortizolio (streso hormono) padidėjimą. Tačiau eksperimentai rodo, kad jei jaučiame nuoširdžią užuojautą sau, kortizolio lygis išlieka normalus.
Kas yra “užuojauta sau”? Ją galime parodyti, pvz.:
- atleisdami sau už praeities klaidas;
- primindami sau savo stiprybes ir privalumus;
- praktikuodami meilės sau meditaciją;
- rūpindamiesi savo poreikiais;
- leisdami sau daryti tai, kas patinka.
Nustokite savęs klausti “kas būtų, jei…”.
Natūralu norėti sužinoti, “kas būtų nutikę, jei…”. Taip, jei tuo metu būtume pasielgę kitaip, rezultatas galėjo būti palankesnis. Tačiau to tikrai nežinome. Viskas galėjo baigtis dar blogiau.
Negaiškite per daug laiko galvodami apie įsivaizduojamus scenarijus. Tai neproduktyvu ir nuobodu. Geriau susikoncentruoti į išvadas ir žvelgti į ateitį.
