Žmonės bendrauja ne tik žodžiais. Rankų judesiai, veido išraiškos ar kūno padėtis kartais gali suteikti dar daugiau naudingos informacijos. Tereikia žinoti, kaip ją „perskaityti“. Pateikiame šešis patarimus, padėsiančius suprasti kūno kalbą.
Gestų reikšmė
Judesiai atspindi mūsų mintis. Žodžiais galime pasakyti viena, bet kompetentingas specialistas pagal gestus, mimiką ir laikyseną neklystamai atspės, kada nervinamės, bijome, bandome nuslėpti kokią nors informaciją ar apgauti pašnekovą.
Žodinė bendravimo dalis sudaro tik 7 %, 55 % informacijos slepiasi judesiuose ir gestuose, 38 % atspėjama iš intonacijos.
Štai kodėl taip svarbu suprasti kūno kalbą. Pradėkime jos mokytis nuo šešių paprastų pavyzdžių ir dažniausiai pasitaikančių situacijų.
- Rankų judesiai
Įprasta manyti, kad aktyviai gestikuliuojantis žmogus bando jus apgauti ar suklaidinti. Tačiau viskas yra sudėtingiau: daugelis žmonių tiesiog iš prigimties kalbėdami daug sau “padeda” rankomis. Tai netgi laikoma išskirtiniu kai kurių tautų atstovų bruožu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar rankų judesiuose nėra ritmo sutrikimų. Jei jie tampa ypač staigūs, staiga greitesni, dažnesni ar išsiplėtę, būtina atidžiau pažvelgti į pašnekovą.
Pati savaime aktyvi paini gestikuliacija, net ir to asmens, kuris paprastai tuo nepasižymi, negali būti vadinama apgaulės ženklu. Tačiau ji rodo, kad jūsų pašnekovas yra susijaudinęs, susinervinęs, įsitempęs arba bando jus suklaidinti.
- Gestai – parazitai
Ar jūsų pašnekovas nuolat trina ausies lezgelį, liečia skruostą ar nosį? Prasminga bent jau dukart patikrinti jo pateikiamą informaciją. Būtent šie parazituojantys gestai dažniausiai išduoda apgaviką. Tiesa ta, kad šie gestai daugumai žmonių atrodo visiškai natūralūs.
Kai meluojame, stengiamės atrodyti kuo normaliau ir pradedame trinti ausį, nosį ir pan. Taip elgdamiesi mes išduodame save. Žinoma, čia vėlgi negalima būti 100 proc. tikriems. Galbūt jūsų oponentui iš tikrųjų niežti nosį arba jis tiesiog turi nevaldomą įprotį nuolat ją liesti. Vis dėlto dažniausiai gestai – parazitai signalizuoja apie bandymą meluoti.
- Judesių kopijavimas
Stengdamiesi kam nors patikti, pradedame nevalingai mėgdžioti jo elgesį ir kopijuoti tam tikrus judesius bei įpročius. Taip bandome oponentui pasiųsti neverbalinį signalą: “Mes su tavimi esame vienoje valtyje”. Į šią techniką verta atsižvelgti, jei norite pelnyti viršininko palankumą arba simpatiško kolegos dėmesį.
Tačiau svarbu nepersistengti. Nekopijuokite ypatingų gestų. Toks elgesys visada pastebimas kitiems ir gali būti vertinamas skirtingai.
Verslo derybose pozų kopijavimas gali sukurti pasitikėjimo atmosferą. Atsiloškite ant kėdės arba sukryžiuokite kojas, jei taip sėdi jūsų pašnekovas. Tai padės ir jums, ir jam jaustis patogiai. Dėl to jūsų susitikimas bus vaisingesnis.
- Diušeno šypsena
Prancūzų neurologas Guillaume Duchenne de Boulogne (1806-1875) daug laiko skyrė veido išraiškoms ir kitiems neverbalinio bendravimo aspektams tirti. Jis įrodė, kad kai kurie su šypsena susiję raumenys veikia nevalingai. Raumenis, atsakingus už skruostų kontrolę, ir raumenis, atsakingus už akių atvėrimą ir užmerkimą, valdo skirtingos smegenų dalys.
Kai nuoširdžiai šypsomės arba juokiamės, mūsų skruostai pakyla, o akių raumenys susitraukia. Štai kodėl raukšlelės aplink akis, kurias kosmetologai pavadino “žąsies kojelėmis”, yra linksmo gerai nusiteikusio žmogaus požymis. Tačiau kai imituojame juoką ar šypseną, akių raumenys nenaudojami.
Atkreipkite dėmesį į tai, ar žmogaus akys “juokiasi”, kai jis juokiasi. Tikra šypsena, kurioje dalyvauja akys, lūpos ir skruostai, vadinama “Diušeno šypsena”.
- Napoleono poza
Ant krūtinės sukryžiuotos rankos, priešingai populiariems klaidingiems įsitikinimams, nerodo nei jūsų pašnekovo arogancijos, nei paslaptingumo. Ši uždara poza (dar vadinama “Napoleono poza”) leidžia sukurti atstumą ir jaustis labiau pasitikinčiam savimi. Ji veikia kaip apsauginis kokonas situacijose, kai jaučiamės nesaugiai arba esame tariamai silpnesnėje padėtyje.
- Vedžiojimas už nosies
Vadovaukite nosimi! Būtent ši dalis bet kurią akimirką gali jus išduoti. Atlikime paprastą testą. Paprašykite, kad kas nors vienoje rankoje paslėptų monetą taip, kad nesimatytų, kurioje rankoje. Tada tegul tas asmuo ištiesia prieš save abi rankas. Daugeliu atvejų tai darydamas asmuo žiūrės į ranką su moneta.
Nedidelį galvos pasukimą lengviausia stebėti stebint nosies galiuką. Norite sužinoti, kur kas nors paslėpė norimą daiktą? Stebėkite, kur pasukta jo nosis.
