Kiek įtakos turime savo gyvenimui? Atsakymas į šį klausimą kiekvienam yra skirtingas ir priklauso nuo gyvenimo patirties, religijos, charakterio ir kt. Asmuo, kuriam būdingas išmoktas bejėgiškumas, atsakys: „Nedaug…”. Kas tai per būsena ir kaip su ja kovoti?
APIBRĖŽIMAS
Išmoktas bejėgiškumas – tai psichinė būsena, kai jaučiamės bejėgiai pakeisti / pagerinti savo gyvenimą. Nesugebame išsivaduoti iš toksiškų santykių, nesugebame susirasti įdomaus ar gerai apmokamo darbo… Sąrašas gali būti begalinis.
ATSIRADIMAS
Kaip rodo pavadinimas, šis bejėgiškumas yra „išmoktas”. Pavyzdžiui, vaikystėje tėvai neklausė vaiko nuomonės, viską sprendė už jį. Arba jau suaugęs žmogus vis susidurdavo su savo negebėjimu pasiekti norimų rezultatų.
Smegenys dažnai linkusios taupyti pastangas: jos prisimena, kad bandymai yra nenaudingi, ir įjungia režimą „net nebandyk”.
Dėl to, kai žmogus atsiduria tokiose aplinkybėse, kurioms galima daryti įtaką, jis nieko nedarys, kad sau padėtų.
TYRIMAI
Gyvūnai
Išmoktas bejėgiškumas gali pasireikšti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. 1964 m. amerikiečių psichologo Martin Seligman atlikti eksperimentai su šunimis parodė, kad jei tam tikrą laiką gyvūnas kenčia ir visos jo pastangos neduoda rezultato, kitą kartą jis nebesistengs ir kančią priims kaip savaime suprantamą dalyką. Tai reiškia, kad jis bus priverstas kęsti diskomfortą ar net skausmą, jei sužinos / išmoks, kad nuo jo niekas nepriklauso.
Žmonės
Eksperimentas buvo atliktas ir su žmonėmis. Slaugos namų gyventojai buvo suskirstyti į dvi kontrolines grupes. Vienoje grupėje žmonėmis buvo rūpinamasi, atimant iš jų bet kokią iniciatyvą ir galimybę kaip nors kontroliuoti tai, kas vyksta jų gyvenime. Kitos grupės dalyviai galėjo daryti įtaką daugeliui dalykų: rinktis filmą, kurį žiūrėti, patiekalus iš valgiaraščio ir pan.
Eksperimentui pasibaigus paaiškėjo, kad pirmosios grupės žmonės jautėsi mažiau laimingi, kai kuriems pasireiškė depresijos požymiai, sveikata taip pat buvo prastesnė nei antrosios grupės tiriamųjų.
Akivaizdu, kad galimybė daryti įtaką savo gyvenimui žmonėms suteikė jėgų.
ATSAKOMYBĖ
Bejėgiškumas nėra jį patiriančio asmens kaltė. Tačiau tai yra problema, su kuria verta dirbti siekiant pagerinti savo gyvenimą. Bėda ta, kad būtent įsitikinimas, jog nieko negalima pakeisti į gerąją pusę, sulaiko žmones nuo būtinų žingsnių – prašyti artimųjų ir specialistų pagalbos. Dėl emocinio neraštingumo šiuo klausimu kai kurie žmonės gali tapti aukomis.
Pavyzdys
Pavyzdžiui, taip yra su smurto šeimoje istorijomis. Daugeliu atvejų smurtautojas elgiasi neprognozuojamai, autoritariškai ir dėl visų problemų kaltina auką. Siekdama to išvengti, ji stengiasi elgtis „gerai”, tačiau mainais vėl sulaukia agresijos. Dėl tokio smurtautojo elgesio auka galiausiai pasiduoda.
Norėdama išeiti iš situacijos, ji turi susidoroti su savo išmoktu bejėgiškumu ir jį įveikti, tačiau tam reikia išteklių.
Ir čia negali būti jokio „savęs kaltinimo”. Tokiose situacijose svarbi draugų, šeimos narių – tų, kurie gali pasiekti auką ir padėti jai žengti žingsnį, – pagalba ir parama.
PASIREIŠKIMAS
Tam tikru mastu išmoktas bejėgiškumas gali pasireikšti daugeliui iš mūsų. Deja, bet jį daug lengviau pastebėti kitame žmoguje nei savyje. Kokiais lygmenimis jis gali pasireikšti?
Veiksmai
Sunku žengti pirmą žingsnį. Lengviau galvoti apie idėją, nei pradėti ją įgyvendinti. Labai sunku pasipriešinti agresijai, todėl kartais lengviau likti nepatogiose, bet pažįstamose sąlygose, nei bandyti gintis ir ką nors keisti.
Jausmai ir motyvacija
Kai reikia parodyti atkaklumą arba įsitvirtinti, žmogus tarsi sustingsta. Net jam pačiam sunku atpažinti, ko jis nori ir ko nenori. Žengimas į naują ir nežinomą sferą itin gąsdina.
Mintys
Rinkdamasis tarp savo ir kitų žmonių interesų, žmogus visada renkasi kitus.
Savigarba
Asmuo savo nuomonės nelaiko reikšminga ir verta viešumo. O ją išsakęs ar ėmęsis iniciatyvos gailisi ir laiko save išsišokėliu. Net jei daug pasiekia, neprisiima už tai nuopelnų.
ĮVEIKIMAS
Norint įveikti šią būseną, patariama dirbti kartu su psichoterapeutu. Pasikliaujant jo parama, judėti link atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimo, būtų kur kas lengviau nei viską bandyti įveikti vienam.
Šiame kelyje bus daug įdomių etapų, reikės mokytis:
- suvokti savo veiksmus ir rezultatą, prie kurio jie veda,
- dėti pastangas ir nebijoti būti už jas įvertintam,
- pajusti atsakomybės „skonį”,
- „išgyventi“ pradinę, prie šios būsenos privedusią, traumą – kai kuriais atvejais tai būtina.
