Gyvename laikais, kai tobulumas tapo norma. Estetika kruopščiai retušuojama, emocijos filtruojamos, o gyvenimo klaidos – slepiamos. Nuo socialinių tinklų iki dirbtinio intelekto siūlomų idealių sprendimų – viskas byloja viena: būk tobulas. Tačiau šioje skubėjimo, lyginimosi ir siekių spiralėje dažnai prarandame tai, kas tikra. Būtent čia į gyvenimą gali sugrąžinti japonų filosofija wabi-sabi – subtilus priminimas, kad netobulumas ir laikinumas nėra trūkumai. Jie yra pats gyvenimas.
Gyvenimo spąstai
Šiuolaikinė kultūra mus moko: laimė slypi tik tada, kai atsiduriame „ten“, kur viskas tobula – figūra, santykiai, namai, karjera. Ir vis dėlto daugelis, pasiekę tai, ką įsivaizdavo kaip tikslą, jaučiasi tušti. Kodėl? Nes grožis, vertė ir pilnatvė negali būti pasiskolinti iš išorės – jie turi būti patirti.
Mes nuolat stengiamės gyventi pagal idealų šabloną, pamiršdami, kad bet kokia gyva patirtis yra netvarkinga, nenuspėjama, kartais skausminga, bet tuo pačiu ir gili, tikra, artima. Wabi-sabi kviečia pažvelgti į šią tiesą be baimės, be gėdos – ir ją priimti.
Wabi-sabi: filosofija, kuri kvėpuoja tyla
Wabi-sabi nėra taisyklių rinkinys. Tai jautrumas pasauliui. Tai tylus suvokimas, kad senstantys daiktai, žlungantys planai, neidealūs kūnai ir trūkinėjantys ryšiai gali būti ne mažiau, o kartais net daugiau vertingi nei blizgantis tobulumo fasadas.
Ši filosofija atsirado Japonijoje dar XII a. – kaip estetinis požiūris į paprastumą, nelygumą, gamtiškumą. Tačiau laikui bėgant ji virto gyvenimo būdu. Wabi-sabi moko mus mylėti tai, kas laikina, netikslu, neišbaigta – nes tik tai yra tikra.
Tobulumas – tik proto projekcija
Kodėl vis dėlto taip sunku paleisti tobulumo siekį? Psichologas Daniel Kahneman savo garsiojoje Sistemos-1 ir Sistemos-2 teorijoje atskleidžia, kad žmogaus sprendimus daug dažniau valdo ne racionalus protas, o emocijos. Tobulumas – tai racionali konstrukcija. Tačiau mūsų gyvenimas vyksta emociniame lauke.
Netobuli sprendimai, emociniai pasirinkimai, nuojautos ir abejonės – visa tai sudaro mūsų gyvenimo audinį. Ir kai pradedi gyventi ne pagal formulę, o pagal jausmą – pradedi gyventi, o ne tik egzistuoti.
Kaip pritaikyti wabi-sabi savo gyvenime?
Wabi-sabi nėra tik filosofija – tai praktika. Ir ji prasideda nuo paprastų dalykų:
- Stebėkite gamtą. Ten nėra simetrijos, bet yra harmonija. Lapai nukrinta, gėlės vysta, akmenys suskyla – ir vis tiek išlieka gražūs.
- Nebijokite emocijų. Pyktis, liūdesys – tai gyvenimo spalvos, kurios suteikia gilumą.
- Darykite klaidas. Jos nėra nesėkmės ženklas. Jos – kelio ženklai. Tik eidami per netobulumą randame, kas iš tikrųjų esame.
- Gyvenkite savo gyvenimą. Ne sekite kažkieno primestu idealu, o kurkite savo – tokį, kuris galbūt atrodys keistas, bet bus nuoširdus.
Netobulumas kaip dovana
Vaikų kaprizai, netvarkingi kambariai, raukšlės veide, nesėkmingas verslas, išblėsę santykiai – visa tai ne kliūtys laimei, o jos dalys. Wabi-sabi padeda pamatyti grožį tame, kas yra, o ne tik tame, kas turėtų būti.
Tikėjimas, kad laimė ateina kartu su idealiu rezultatu, yra iliuzija. Kartais pati laimė gyvena trūkume – įbrėžime, tylioje akimirkoje, nelygiame paviršiuje.
Kurti ir gyventi SAVO gyvenimą
Wabi-sabi nėra atsisakymas tobulėti. Priešingai – tai gilesnis tobulumo supratimas. Ne išorinis blizgesys, o vidinis autentiškumas. Ne visiems tinkama tiesa, o sava.
Gyvenkite taip, kaip tik jūs galite gyventi. Kurkite tokį gyvenimo paveikslą, kuriame būtų erdvės trūkumams. Ir galbūt, paleidę idėją apie tobulą pasaulį, pirmą kartą įsimylėsite šį – tikrą.
