Autentiškas, subalansuotas požiūris į pinigus – tai ne prabanga, o emocinio, profesinio ir finansinio brandumo požymis.
Pinigai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis – jie užtikrina saugumą, komfortą, galimybes augti. Tačiau santykis su pinigais gali tapti problemiškas, kai išsikreipia jų suvokimas. Vieni ignoruoja jų reikšmę ir tarsi sąmoningai nustumia šią sritį į šešėlį, kiti – suabsoliutina, padarydami iš jų gyvenimo centrą. Abu šie kraštutinumai atspindi nesveiką ryšį su pinigais, kuris ne tik riboja finansinę gerovę, bet ir daro tiesioginę įtaką psichologinei savijautai bei gyvenimo kokybei.
Kraštutinumas Nr. 1: pinigų neigimas – dvasinės vertės ar paslėptas nepasitenkinimas?
Yra žmonių, kurie sąmoningai ar nesąmoningai atsisako pripažinti pinigų reikšmę gyvenime. Jie save laiko „aukštesnių vertybių“ šalininkais – akcentuoja kūrybiškumą, dvasinį tobulėjimą, bendruomeniškumą. Šie siekiai vertingi, tačiau problema prasideda tada, kai tai tampa priemone išvengti realybės ar pateisinti finansinį nepasitenkinimą.
Už tokio požiūrio dažnai slepiasi:
- nusivylimas ankstesniais bandymais uždirbti daugiau,
- nepasitikėjimas savo finansiniais gebėjimais,
- nesąmoningas įsitikinimas, kad „padorūs žmonės nesiekia daug pinigų“.
Tokie asmenys dažnai yra profesionalūs, atsidavę savo veiklai žmonės. Tačiau, stokodami finansinių žinių, gebėjimo įsivertinti rinkoje ar drąsos kalbėtis apie atlygį, jie ilgainiui gali patirti frustraciją, išsekimą ar net gėdą dėl savo finansinės padėties.
Tipiniai klaidingi įsitikinimai šioje grupėje:
- „Arba pinigai, arba prasmingas darbas.“
- „Mano darbas per geras, kad jį matuočiau pinigais.“
- „Turtingi žmonės – paviršutiniški ir godūs.“
Kraštutinumas Nr. 2: pinigai – vienintelis gyvenimo tikslas
Kita kraštutinė pozicija – kai pinigai tampa savitiksliu objektu. Čia žmogus pradeda matuoti savo vertę ir pasiekimus vien pinigine išraiška. Tokiu atveju gali būti aukojamos kitos svarbios gyvenimo sritys – sveikata, šeima, draugystės, saviraiška.
Ką tai rodo?
- Vidinį nesaugumą: „Tik turėdamas pinigų esu vertingas.“
- Tapatybės krizę: „Be finansinės sėkmės aš – niekas.“
- Baimę: „Jei nustosiu siekti daugiau – prarasiu viską.“
Toks žmogus gali perdegti, susirgti ar likti vienišas, net ir pasiekęs finansinį stabilumą. Pinigai, užuot buvę priemone, tampa kliūtimi autentiškam gyvenimui.
Kas bendro tarp šių dviejų kraštutinumų?
Nepaisant išorinio prieštaringumo, tiek pinigų neigėjai, tiek jų garbintojai išgyvena panašius vidinius konfliktus:
- Žemas finansinis sąmoningumas. Vieni vengia mokytis apie pinigus – jų uždirbimo ir pan. galimybes, kiti jų siekia mechaniškai, be supratimo, kodėl.
- Savarankiškumo stoka. Abu kraštutinumai byloja apie priklausomybę nuo aplinkybių, aplinkinių nuomonės ar įsitikinimų, paveldėtų iš šeimos.
- Tapatybės trūkumas. Ar žmogus jaučiasi pilnavertis nepriklausomai nuo sąskaitos likučio?
Kaip atpažinti nesveiką santykį su pinigais?
Užduokite sau kelis esminius klausimus:
- Ar man sunku kalbėti apie pinigus?
- Ar jaučiu gėdą dėl savo finansinės padėties?
- Ar pinigai man suteikia saugumą – ar nerimą?
- Ar esu linkęs idealizuoti ar demonizuoti turtingus žmones?
- Ar pinigų stygius ar siekis juos kaupti trukdo mano santykiams ar sveikatai?
Jei atsakymai rodo įtampos taškus – metas peržvelgti savo požiūrį.
Pusiausvyros paieškos: kaip sukurti sveiką santykį su pinigais
1. Supraskite, kodėl jums reikia pinigų
Užuot siekę abstrakčios „finansinės laisvės“, išsigryninkite, ką ji jums reiškia: keliones? galimybę keisti profesiją? daugiau laiko su vaikais?
2. Įvaldykite pagrindinį finansinį raštingumą
Net ir kūrybingoje ar „nekomercinėje“ srityje būtina mokėti derėtis, suprasti rinką, planuoti biudžetą, investuoti. Šios žinios suteikia pasitikėjimo, nepriklausomybės ir savivertės.
3. Išsigryninkite vertybes
Sudarykite (surašykite) savo gyvenimo ratą, nurodydami pagrindines sritis: sveikatą, šeimą, draugus, profesinę veiklą, finansus, dvasinį tobulėjimą. Kiekvienai sričiai priskirkite balą nuo 1 iki 10 – tai leis pamatyti, ar kuri nors sritis nėra neproporcingai išsiplėtusi kitos sąskaita.
4. Atskirti save nuo savo finansinio statuso
Nesate jūsų banko sąskaita, verslo sėkmė ar nesėkmė. Finansinė padėtis – tai kintantis gyvenimo aspektas, o ne jūsų tapatybė.
5. Normalizuokite kalbėjimą apie pinigus
Mokykitės kalbėti apie atlyginimą, įkainius, finansinius tikslus. Kuo daugiau kalbėsime, tuo mažiau vietos liks mitams, gėdai ar baimėms.
Išvada: pinigai – tai ne tik skaičiai, bet ir santykis
Santykis su pinigais visada atspindi santykį su savimi: savo verte, ribomis, tikslais. Per daug neigti – reiškia slėptis nuo atsakomybės. Per daug garbinti – reiškia pamesti gyvenimo kryptį. Išmintis – rasti sveiką pusiausvyrą tarp finansinio sąmoningumo ir emocinės brandos.
Pinigai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus – pinigams. Kai tai įsisąmoniname, gyvenimas tampa ne tik turtingesnis, bet ir prasmingesnis.
