Niekas nenori būti įskaudintas. Ribų statymas padeda, kol jos netampa neįveikiamomis sienomis, slepiančiomis mus ne tik nuo skausmo ir nusivylimo, bet ir nuo meilės, laimės ir naujų galimybių.
Sveikos ribos ar emocinės sienos?
Kodėl mums reikia susikurtų ribų ir kaip jas statyti, kaip jos lemia mūsų savijautą ir tai, kaip leidžiame su savimi elgtis? Fizinių, emocinių ir dvasinių ribų reikia tam, kad rastumėme savo vietą gyvenime ir sukurtumėte sveikus santykius.
Vis tik, daugelis žmonių nemato skirtumo tarp sveikų ribų ir emocinių sienų. Sienos yra tarsi ant steroidų užaugintos ribos, smegenys jas stato, kad mus apsaugotų. Kartais jos yra naudingos, bet dažniau jaučiasi kaip perdėta reakcija, dėl kurios riba tampa tuščia siena, slepiančia nuo mūsų pasaulį. Kitaip nei skiriamosios linijos, kurias statome sąmoningai, kad apibrėžtume savo vietą pasaulyje ir tarp žmonių, sienos tarnauja tam, kad bet kokia kaina apsaugotų. Kaip tai atrodo?
Įsivaizduokite, kad praeituose santykiuose buvote įskaudintas. Ir dabar pradedate elgtis taip, kad tik neatsirastų galimybė užmegzti naujus santykius: įtikinėjate save, kad esate per daug užsiėmęs darbu ar vaikais, arba sugalvojate pasiteisinimą, kad su niekuo nesusipažintumėte.
Emocinė siena apsaugo jus nuo naujų nusivylimų, bet – ne nuo vienišumo
Iš tikrųjų trokštate meilės, bet nesuprantate, kaip ją rasti nesukeliant sau pavojaus. Kad apsisaugotumėte nuo galimo skausmo, užsidarote nuo galimų santykių. Jei jūsų pasitikėjimas buvo išduotas ne kartą, statote dar vieną sieną, kuri neleidžia jums atsiverti žmonėms. Ir nors tai apsaugo jus nuo tolesnių nusivylimų, tuo pat metu jaučiatės itin vieniši.
Tokiu atveju, sveika riba būtų pasitikėti kitu žmogumi, bet pasakyti sau: “Aš juo pasitikiu, bet jei jis mane išduos, viskas baigta.” Sprendimą paliekate sau, bet neatitveriate savęs nuo pasaulio.
Siekdami apsisaugoti, gal net susikursite savo galvoje idealaus partnerio įvaizdį, o kartelė bus tokia aukšta, kad niekas jos nepasieks. Galite įtikinti save, kad jums reikia tokio vyro ir kad vienintelė problema yra ta, kad jo dar nesutikote. Tačiau tiesa ta, kad iš tikrųjų jūs pastatėte sieną, kurios neįveiks net pats verčiausias kandidatas.
Kaip atskirti sveikas ribas nuo emocinių sienų?
Kaip šiuo atveju atrodytų sveika riba? Galite nusistatyti tam tikras ribas: kaip jūsų partneris turėtų su jumis elgtis, kalbėtis, kokios jo dvasinės ir emocinės preferencijos, ar jis sutinka su jumis politiniais klausimais, ar sutampa jūsų požiūriai į šeimos sukūrimą ir pan.
Koks yra pagrindinis skirtumas? Sveikos ribos palieka vietos džiaugsmui ir naujoms galimybėms, kartu leisdamos jums “vadovauti” gyvenimui. Emocinės sienos linkusios mus kažkuo apriboti, uždaro mus nuo naujų patirčių ir galimybių, verčia jaustis aplinkybių auka. Žinoma, ribos negali apsaugoti mūsų nuo visko. Deja, gyvenimas kartais mums meta baisių iššūkių. Visiškai nuo jų apsisaugoti negalime, tačiau gyvenimas baimėje mus riboja iš visų pusių.
Geriau išsiugdyti įgūdžių, kaip susidoroti su gyvenimo sunkumais, nei statyti gynybines sienas iš baimės, kad gali nutikti kas nors blogo. Įgūdis susidoroti su sunkiais įvykiais yra gyvybiškai svarbus, be jo nesuprasime, kaip susidoroti su nelaimėmis, depresija ir pykčiu.
Dažnai tam trukdo praeities nuostatos: kai kurie neturėjo galimybės išsiugdyti šio įgūdžio, kai kurie buvo išmokyti kitokio požiūrio į gyvenimą ir šeimoje kylančias problemas, o kai kurie taip nukentėjo dėl disfunkcinių santykių su tėvais ar partneriu, kad tai neleidžia jiems išsigydyti žaizdų ir gyventi toliau. Gera žinia yra ta, kad to galima ir reikia išmokti, norint gyventi visavertį gyvenimą, o ne apsijuosus aklina siena nuo viso pasaulio.
