Radote žmogų, su kuriuo jaučiatės gerai, pradėjote daug laiko leisti kartu, galbūt net gyventi kartu, o gal jau susituokėte ir… susidūrėte su būtinybe bendrauti su jo artimiausiais giminaičiais. Be abejo, jie nebūtinai turi jus mylėti, jūs taip pat neprivalote jų mėgti. Tačiau vis tiek turite užmegzti santykius, kad nepakenktumėte nei sau, nei savo ir partnerio bendrai ateičiai.
Kaip bendrauti su partnerio giminaičiais?
Kai kuriems savimi pasitikintiems ir nepriklausomiems žmonėms partnerio artimųjų pritarimas jų santykiams gali atrodyti visiškai nereikšmingas. Jie mano, kad jei partneris pasirinko juos, giminaičiai galiausiai pritars šiam pasirinkimui. Tačiau šeimos įtaka gali būti labai stipri – ir tėvų ar brolių ir seserų nuomonė gali turėti įtakos jūsų santykiams. Tai svarbu turėti omenyje pradedant megzti bendravimo saitus.
Gali atsitikti ir atvirkščiai – žmogus stengiasi pelnyti partnerio giminaičių pritarimą vaizduodamas save patogiu, prisitaikančiu ir visada pasirengusiu padėti. Dėl to giminaičiai tampa pačios poros dalimi: jie pradeda daryti įtaką santykiams ir net gyvenimo būdui.
Tiesa ta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp šeimos pritarimo ir saviraiškos. Štai kodėl gerai išvystytas bendravimas su partnerio giminaičiais yra vienas iš jūsų laimingo šeimyninio gyvenimo garantų. Ko reikia, kad tai būtų lengviau pasiekiama?
GYVENKITE ATSKIRAI NUO GIMINAIČIŲ
Bendras gyvenimas gali būti ekonomiškai palankesnis, tačiau dėl jo gali kilti nuolatinių konfliktų: jūs esate įpratę gyventi savaip, giminaičiai, žinoma, taip pat. Prireiks daug laiko, kad pasiektumėte kompromisą – jei nepavyks, jūsų laukia gyvenimas nuolatinėje įtampoje. Kadangi šis patarimas geras, bet ne visada įgyvendinamas, pereiname prie antrojo punkto.
NUBRĖŽKITE RIBAS
Nereikia įsileisti kitų, net jei tai artimi žmonės, į savo gyvenimą – net ir buitiniu lygmeniu toks kišimasis prie nieko gero neprives. Noras, pavyzdžiui, anytai įsitikinti, kad marti tinkamai rūpinasi jos sūnumi, yra suprantamas, bet jei ji nuolat įsiveržia į jūsų asmeninę erdvę su patikrinimais ar patarimais (papildytais kritika), nervai gali nebeišlaikyti… Kiti jūsų partnerio šeimos nariai gali prisiimti tokį pat hiperauklėjantį, dominuojantį ir kontroliuojantį vaidmenį.
Nebūtina toleruoti to, kas vyksta, kad tik nesusiginčytumėte su „įgyta“ gimine – reikia aiškiai įtvirtinti savo ribas. Svarbu suvokti, kad kartais tokia kontrolė patiekiama po rūpestingumo kauke: galite net nepastebėti, kaip pateksite į kontroliuojantį glėbį. Stenkitės išlikti nepriklausomi savo gyvenime. Jei gaunate kokią nors pagalbą iš giminaičių, būtinai pasakykite, ką duosite mainais, kitaip galite likti “skolininku” ir net “nedėkingu”.
PASIKALBĖKITE SU SAVO PARTNERIU
Kad galėtumėte įvykdyti pirmuosius du punktus, turite užmegzti atvirus ir palaikančius santykius su savo partneriu. Išsakykite žodžiais savo lūkesčius ir norus – niekas neturi spėlioti, kas vyksta jūsų viduje ir ko norite. Net jūsų mylimas žmogus.
Aptarkite su partneriu, kas jums priimtina, o kas peržengia ribas. Ieškokite kompromisų su giminaičiais kalbėdamiesi su partneriu, o ne konfliktuodami su jais.
NESISKŲSKITE GIMINAIČIAMS DĖL SAVO PARTNERIO
Dažnai norime su kuo nors pasikalbėti apie tai, kas vyksta tarp mūsų ir partnerio, tačiau negalime to daryti su giminaičiais. Kodėl, jei jie gali mus palaikyti? Todėl, kad kai išliesite skausmą ir nuoskaudas, o paskui atleisite partneriui – artimieji išlaikys jo neigiamą įvaizdį. Jiems jis gali likti toks, kokį jį pristatėte po kivirčo. Net ir su anyta aptarinėti tokių problemų neverta: jokia motina, net jei ji šiuo metu jus palaiko, negali nemylėti savo sūnaus. Galiausiai ji jį palaikys, o jūs liksite su apviltais lūkesčiais.
VENKITE ĮSITRAUKTI Į BUITINIUS GINČUS
Stenkitės nesivelti į savo partnerio ir jo giminaičių ginčus. Šioje situacijoje labai lengva likti “išdaviku”: jie susitaikys, o jūsų žodžiai ar veiksmai gali būti ilgai suvokiami, pavyzdžiui, kaip išdavystė. Jokių išvadų ar rekomendacijų, jei tai nesusiję su jumis asmeniškai – užduokite klausimus, išsiaiškinkite situaciją, palikite jiems patiems spręsti situaciją.
PASITIKĖKITE SAVO VEIKSMAIS
Nuo to, kiek pasitikime savo sprendimais ir veiksmais, tiesiogiai priklauso, kiek kiti juos laikys teisingais. Jei esate įsitikinęs savo veiksmais ir sprendimais, tai a priori užvers diskusijų su artimaisiais temą. Žinau, kad vaikas gali eiti į lauką be kepurės – tai nesvarstytina. Mes su vyru nusprendėme pirkti didesnį butą – tai mūsų sprendimas. Taip, tai rimtas darbas su savimi, bet verta.
NEŠVAISTYKITE LAIKO LŪKESČIAMS
Didžiausi nusivylimai kyla dėl mūsų lūkesčių. Tikimės, kad susituoksime su partneriu, o artimieji padės mums finansiškai, nes gali. Susilaukiame kūdikio ir tikimės, kad mūsų uošvė atvyks padėti, nes tai jos vienintelis anūkas. Būtent šie lūkesčiai gali tapti dideliais nusivylimais. Pasikalbėkite apie tai, paprašykite pagalbos, jei jos reikia, bet nesitikėkite, kad jos sulauksite. Jei jie tai padarys, puiku, tai labai gerai, jei ne, tai jų teisė. Jūsų artimieji gyvena savo gyvenimą ir jie turi teisę atsisakyti jums padėti. Jūs turite tokią pačią teisę.
Bet koks bendravimas ir santykių kūrimas prasideda nuo mūsų asmeniškai, tada nuo bendravimo su partneriu, o paskui – su aplinka. Išsiaiškinkite savo ribas, vertybes ir lūkesčius sau, tada jums bus daug lengviau kurti santykius su visais aplinkiniais.
