Kaip išlaikyti norą gyventi?

Kaip išlaikyti norą gyventi? Be abejo, tai itin sudėtingas klausimas… Pasidalinsime su jumis žymaus indų rašytojo, politiko, žurnalisto, diplomato Khuswant Singh (1915 – 2014m.) manifestu, skirtu vyresniems, ir ne tik, apie gyvenimo prasmę mąstantiems žmonėms.

Parašęs šį manifestą, šis žmogus išgyveno dar10 metų ir išleido 10 knygų, taip tarsi patvirtindamas savo patarimų veiksmingumą.

„Anądien man suėjo 89 metai. Nuėjau prie veidrodžio pasižiūrėti į save. Vandeningos, drumstos akys, nušiurusi žila barzda. Man nepatiko tai, ką mačiau. Senas žmogus neturėtų atrodyti savo amžiaus: juk mes stengiamės pasirodyti jaunesni nei esame (tarsi kažkam tai pavyktų).

Ir aš barzdą nusidažiau juodai. Galbūt aš tikrai pradėjau atrodyti jaunesnis: draugai, atėję pasveikinti, sakė, kad niekada neduotų man 89-erių.

Ir net mano akyse įsižiebė buvusi šviesa – kai pasirodė žavi panelė su apetitiškomis formomis, pakankamai jauna, kad būtų mano proanūkės amžiaus. Manau, kad malonumas buvo abipusis: pasijutau geriau dėl to, kad vis tiek pasilikau savyje dalelę jaunystės, o ji – nuo komplimentų, kuriuos jai skyriau.

Aš noriu pasakyti, kad jei neketinate susitaikyti su savo amžiumi, turėtumėte jį priimti su humoru.

Khuswant Singh

Energingos mankštos tokiame amžiuje nebėra pageidautinos. Net lengvas pasivaikščiojimas ar plaukimas atima vis daugiau energijos. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip pramankštinti senstantį kūną: šmirinėti po namus, nuvalyti dulkes nuo knygų, pasikalbėti su augalais sode, jei tokių turite. Norėdami kompensuoti energingų treniruočių trūkumą, turėsite ryžtingai apriboti maisto ir gėrimų kiekį.

Be to, maistą reikia vartoti griežtai pagal valandas. Jums teks spręsti žarnyno ir šlapimo pūslės problemas, bėgant metams jos vis didėja. Turėsite juos palaikyti geros formos dirbtiniais stimuliatoriais, nebepasitikėdami gamta, ji nebėra jūsų pusėje. Bet tai būtina: sąstingis žarnyne ir šlapimo pūslėje paskleidžia negalavimus visame kūne ir sutrumpina gyvenimą.

Geras miegas naktį (mažiausiai septynias valandas) yra nepaprastai svarbus, be to, dar viena ar dvi valandos po pietų. Tam reikia išlaikyti ramybę. Jei siela sutrikusi, miegas jus palieka. Jei reikia, vartokite migdomuosius. Tai nekenkia. Tačiau, laimei, miegu ramiai be jokių tablečių.

Neskatinkite nekviestų lankytojų, o jei jie jus aplanko, mandagiai paprašykite jų neužsibūti ilgiau nei pusvalandį. Neleiskite kitiems žmonėms jūsų varginti ir trukdyti. Pastebėsite, kad diena, praleista vienumoje ir tyloje, gali užpildyti jus šviežia energija.

Įžengdami į paskutinį savo gyvenimo etapą, turite išmesti visas pasaulietines ambicijas ir pavydą tiems, kurie, jūsų požiūriu, kažką nepelnytai pasiekė. Jau per vėlu alkti ko nors kito, išskyrus taikią, neskausmingą pabaigą.

Būtina susitvarkyti su savo jausmais

Žmonės, linkę į pyktį, taip pat patiria didelę frustraciją, ir tai nėra toli nuo šoko, paralyžiaus ir bejėgiškumo. Visi kartkartėmis supyksta. Tačiau svarbu apsisaugoti nuo nuolat besikaupiančio dirginimo, kuris virsta pykčiu.

Išmokite pamiršti nuoskaudas, išvaduodami nuo jų savo sielą. Beprasmiška laikyti ir puoselėti nepasitenkinimą savimi; tai, kaip sako pandžabai – laikyti pūlinį viduje, reiškia kenkti sau. Pikti žmonės negyvena ilgai.

Dauguma senstančių indų atsisuka į maldą, kiekvieną dieną lanko šventyklas ir ieško bendraamžių draugijos. Niekam to nerekomenduočiau. Pernelyg didelis uolumas maldoje ir tarnystėje dievams iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip pralaimėjimo pripažinimas. Tai tarsi valios gyventi atsisakymas ir bandymas sužinoti, kas bus po to. Nors apie tai niekas neturi nė menkiausio supratimo.

Seksualinės problemos jau gali būti rašomos skliaustuose, tačiau mirksinti noro šviesa vis tiek turėtų būti palaikoma ir saugoma

Su ja palaikote ir norą kuo ilgiau įsikibti į gyvenimą. Senių kompanija tik patvirtina jūsų blogiausias baimes, kad kova dėl gyvenimo jau pralaimėta. Jei jums reikia kompanijos, ieškokite daug jaunesnių už jus žmonių kompanijos. Tokiam bendravimui geriausia susirasti jauną priešingos lyties draugą.

Filosofas Bertrand Russell gyveno labai ilgai, buvo vedęs du kartus ir turėjo nesuskaičiuojamą skaičių meilužių. Tai jis parašė savo autobiografijoje, kreipdamasis į moterį, vardu Edith: „Daugelį metų aš ilgiuosi ramybės. Pažinau malonumo ir kančios ekstazę, pažinau širdį graužiančią beprotybę, vienišumą ir skausmą, tačiau niekada nepažinau ramybės. Dabar, kaip senas žmogus, atsidūręs ties pabaigos pabaiga, aš tave atpažinau. Ir su tavimi vėl prisipildžiau džiaugsmo ekstazės – ir pažinau ramybę. Pažinau ją po visų šių ilgų metų, sužinojau, koks gali būti gyvenimas ir meilė. Dabar, užmigęs, miegosiu ramiai, kaip žmogus, kurio norai išsipildė.“


Taip pat skaitykite:

Back to top button