Kažkas skiria nemažai finansų apsilankymams grožio salonuose, kažkas leidžia ilgas valandas treniruotėse sporto klubuose, kažkas stengiasi rengtis tik jaunimo stilių atitinkančiais drabužiais… Tačiau ar verta bandyti išlaikyti amžinąją jaunystę, gal geriau išmokti priimti savo amžių ir gyventi nuoširdžioje harmonijoje su savimi?
Trumpam sustok!
Dažnai nenoras pripažinti savo amžiaus slepia jausmą, kad neatlikai nieko reikšmingo ir vertingo, o gyvenimas jau eina į pabaigą. Turima omenyje ne tik praleistos galimybės, bet ir aiškus suvokimas, kad gyvenai ne savo, bet vaikų, sutuoktinio ar kitų aplinkinių lūkesčius atitinkantį gyvenimą. Be to, kai žmogus nenori pripažinti, kad kiekvienais metais jis sensta ir nebegali/nebenori daryti kai kurių dalykų, tai rodo, kad jis nenori priimti savęs tokio, koks yra ir mintyse bando grįžti į praeitį. Užuot pasinaudoję amžiaus teikiamais privalumais, tokie žmonės linkę ignoruoti bėgantį laiką. Dažniausiai tai yra paplitusio įsitikinimo, kad jaunystė yra vienas pagrindinių žmogaus privalumų, pasekmė.
Tiesą sakant, kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jis turi patirties ir žinių, taigi ir galimybių. Ir nevertindami tikrojo savo amžiaus, jūs atimate iš savęs visas šias privilegijas. Tai nereiškia, kad jums nereikia rūpintis savo išvaizda bei sveikata, tiesiog turite suvokti, kad atėjo laikas išsiskirti su iliuzija, kad jaunystė visada yra geriau nei branda.
Ką daryti, kad priimti savąjį amžių būtų lengviau?
- Turime pripažinti, kad gyvenimas nestovi vietoje.
Tai gali liūdinti, tačiau mes negalime atsukti laiko atgal. Negalite eiti į mokyklą, kaip tai darėte vaikystėje, vien todėl, kad tuo metu jautėtės ypatingai laimingi. Prisiminkite tuos laikus, dalinkitės prisiminimais su kitais, rašykite dienoraštį ar atsiminimus, bet nesistenkite savo būties įprasminti tik šiame laikotarpyje.
- Svarbu suprasti, kad amžius savaime nėra nei privalumas, nei trūkumas.
Kiekvieni nugyventi metai tave paverčia laisvesniu, nes įgyji patirties, tavo materialinis pagrindas tikriausiai tvirtesnis nei jaunystėje, ir tu gali laisvai daryti tai, kas tau tikrai patinka.
- Pabandykite išjausti kiekvieną dieną, kurią gyvenate.
Ką ji tau davė? Ko išmokė? Kokios naujos patirties suteikė ši diena? Kai žmogus užsiima tokia savistaba, jam lengviau priimti tiek tikrąjį save, tiek aplinkinį pasaulį.
- Pabandykite suprasti, ko iš tikrųjų norite.
Galbūt jums jau per sunku ar nemalonu kasdien eiti į sporto salę. Galbūt norint jaustis gerai reikia 2-3 kartus per savaitę apsilankyti sporto klube, o likusias dienas skirti vaikščiojimui parke ar važinėjimui dviračiu po miestą. Kai žmogus pradeda rūpintis savimi, įsiklausyti į tikruosius savo poreikius, o ne daryti tai, kas buvo malonu jaunystėje, jis jaučiasi kur kas geriau bei komfortiškiau.
- Bandydami suprasti ir įgyvendinti savo norus, išsikelkite sau realius tikslus.
Žinoma, negalėsite nuskristi į kosmosą, tačiau galite pasivaikščioti artimiausiame parke. Įsivaizduokite, kad gyvenate paskutinę dieną, praleiskite ją taip, kaip norite. Ir kiekvieną kitą dieną pasistenkite įvykdyti bent vieną savo norą, nors ir labai nedidelį – nueikite į parodą, pasigaminkite mėgstamą patiekalą ar paskambinkite senam draugui.
Žinoma, ne visada įmanoma iš karto pakeisti savo požiūrį į senėjimo procesą, tai turi būti daroma palaipsniui, žingsnis po žingsnio, tačiau būtina nuosekliai dirbti su savimi dėl laimingesnės ir malonesnės savijautos.
