Bet koks būstas, tikras ar įsivaizduojamas, yra pertvarkytas žmogaus vidinio „aš“ modelis. Mes nesąmoningai užpildome jį asmenine patirtimi, vidiniais konfliktais ir nerimu. Savo ruožtu namai (sienų spalva, baldai ir pan.) daro nemažą įtaką mūsų psichologinei savijautai.
Taigi, kaip sukurti jaukius namus?
Atsisakykite minimalizmo
Tyrimai rodo, kad namus, kurie atrodo pernelyg „sterilūs“, šalti ir minimalistiniai, kuriuose galima aptikti daug atributų iš metalo, stiklo ir plastiko, mūsų smegenys suvokia kaip pavojingus. Tokia aplinka išprovokuoja streso hormonų išsiskyrimą.
„Mes jaučiamės patogiai ir atsipalaidavę gamtoje, apsupti gėlių ir medžių, šalia vandens ir židinio“ – sako John Zeisel, neurologas ir vienas iš Antropologinio dizaino akademijos (JAV) įkūrėjų.
Organinės aplinkos poreikis vadinamas biofilija – šį terminą sukūrė Edvard Wilson, Harvardo universiteto lyginamosios zoologijos profesorius. Jis mano, kad meilė gamtai mums būdinga genetiškai: „Mūsų smegenys vystėsi biocentriniame pasaulyje, o ne pasaulyje, kurį reguliuoja mechanizmai ir automatai.“
Bute, iš kurio atsiveria vaizdas į miesto teritorijas, jaučiamės blogiau nei namuose, esančiuose gamtoje ar arti jos: pastebimai sumažėja gebėjimas susikaupti, esame išsiblaškę, suprastėja atmintis ir kt. Tai lyginamojo tyrimo, kuriam vadovavo Ilinojaus universiteto aplinkos psichologas Francis Kuo, rezultatas.
Patarimas: užpildykite savo namus augalais. Jei turite langus su vaizdu į sodą, nekabinkite užuolaidų – lengviau pamatysite medžius bei kitą augaliją.
Nesijaudinkite dėl netvarkos
Mūsų smegenims reikia chaoso, žinoma, neperžengiant pagrįstų ribų. Paveikslai, baldai, aksesuarai, skirtingų spalvų ir tekstūrų žaismas sustiprina mąstymo gebėjimus.
Esther Sternberg iš Amerikos Nacionalinio psichikos sveikatos instituto nustatė, kad tokios detalės sukuria teigiamą atmosferą kambaryje. Žalia spalva raminančiai veikia žmogaus psichiką, raudona stimuliuoja nervų veiklą, ovalios formos pagerina mąstymą, kampų gausa išlaiko įtampą.
Patarimas: nesistenkite parodyti kitiems idealių namų – daugelis stengiasi parodyti tik nepriekaištingas, socialiai patvirtintas savo „aš“ dalis. Ši saviapgaulė pasiekiama atsisakius asmeninės istorijos. Laimingi namai pilni asmeninių daiktų, suvenyrų ir kt. Pripildykite savo namus aksesuarais, paveikslais, smulkmenomis, kurios leidžia mėgautis maloniais prisiminimais bei pojūčiais.
Sukurkite atskiras zonas
„Mums labiau patinka jaukūs kambariai su atskiromis zonomis, kurios leidžia saugiai stebėti, kas vyksta aplink mus, nejaučiant, kad kažkas kišasi į mūsų asmeninę erdvę“, – sako profesorius Frank McAndrew, aplinkos psichologas iš Knox koledžo.
Patarimas: sofų ar fotelių geriau nestatyti vienas priešais kitą – taip jie nekviečia malonaus pokalbio, o, priešingai, sukuria konfrontacijos, prieštaravimo jausmą. Profesorius Robert Sommer, vienas iš aplinkos psichologijos įkūrėjų, įspėja, kad panaši situacija susiklosto virtuvėje, kai tas, kuris gamina maistą, turi stovėti nugara į visus kitus.
„Kai mes, kažkuo užsiimdami, pvz.: maisto gamyba, vis dar matome kambarį ir žmones, esančius jame, išsiskiria pasitikėjimo hormonas oksitocinas ir džiaugsmo hormonas serotoninas“ – aiškina dizaineris Joni Gray.
Taip pat skaitykite:
- Laiminguose santykiuose visada yra vietos nesutarimams
- Prieskoninių žolelių/augalų sodas: ir gražu, ir naudinga
