Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Kaip žema savivertė veikia santykius: 10 neigiamų pasekmių
Psichologija ir santykiai

Kaip žema savivertė veikia santykius: 10 neigiamų pasekmių

Žema savivertė
Dalintis

Savivertė – tai įsitikinimų sistema, apibūdinanti mūsų asmenybę, mūsų „aš”. Ji daro ypač didelę įtaką mūsų santykiams su visuomene, ypač su partneriais, kuriuos renkamės, ir tuo, kaip jaučiamės šalia jų. Su kokiomis problemomis galima susidurti turint žemą savivertę?

Neigiamos žemos savivertės pasekmės

Praktiškai kiekvienas žmogus turi vidinę asmeninę skalę, pagal kurią vertina savo gebėjimus. Neretai šioje skalėje yra tik du poliai – absoliučiai blogas arba tobulas, ir tarpinių variantų nėra. Tai vadinama juodai baltu (dichotominiu) mąstymu.

Psichologijoje žema savivertė – tai įsitikinimų sistema, pagal kurią savo asmenybę vertiname menkinamai, kaip ydingą, neteisingą ir neatitinkančią tam tikrų standartų. Esmė ta, kad tokią savivertę turintis žmogus mano, kad jis neatitinka „teisingo”, vertingo ir gabaus žmogaus etalonų ir standartų pagal jo paties savybių vertinimo sistemą.

Be abejo, žema savivertė trukdo ne tik gyventi visavertį gyvenimą, bet ir sukelia neigiamų pasekmių santykių atžvilgiu.  Kokių?

  • ATMETIMO BAIMĖ

Dažnai problemos prasideda partnerio pasirinkimo etape. Neadekvačiai save vertinantis ir labai trokštantis poros asmuo bus linkęs užmegzti santykius su žmonėmis, kurių elgesys jam gali nepatikti. Bijodamas prarasti tą, kuris sutiko būti poroje su „tokiu kaip jis”, jis gali toleruoti nepagarbų elgesį ir sumenkinti arba nepastebėti akivaizdžių partnerio trūkumų. Ypač dažnai toks asmuo atsidurs varginančiuose priklausomybės santykiuose.

  • NEPASITIKĖJIMAS SAVO PARTNERIU

Žemą savivertę turintis asmuo gali manyti, kad yra nieko vertas ir neperspektyvus, blogas draugas, nekompetentingas darbuotojas, nepatrauklus mylimasis. Tokios nuostatos skatina nepasitikėjimą ir įtarumą partneriu, nes žmogui reikia nuolatinio įrodymo, kad jis yra mylimas net ir „toks”. Dėl to įsijungia automatinis elgesys: pretenzijos, priekaištai, nepasitenkinimas partnerio dėmesio stoka, nepagrįstas pavydas… Nesaugumas reiškia įsitikinimą, kad aplink yra kur kas tinkamesnių pretendentų į dabartinio partnerio širdį.

  • SANTYKIŲ VENGIMAS

Manydamas, kad yra nieko vertas ir nepatrauklus, žmogus gali apskritai vengti bet kokių santykių, kad nebūtų atstumtas ir įskaudintas. Tokia elgesio strategija yra disfunkcinė ir didina nesaugumo jausmą, nes paaštrina savivertės problemas.

Neigiamos žemos savivertės pasekmės

  • NETVIRTOS ASMENINĖS RIBOS

Asmens įsitikinimai apie save visada turės įtakos jo elgesiui. Bijodamas pasakyti per daug, jis tylės arba kalbės mažai ir tyliai, bijodamas pasirodyti nekompetentingas, vengs sudėtingų užduočių, naujų profesinių iššūkių, nebūdamas tikras dėl savo teisumo, pasitrauks iš konflikto arba prisitaikys prie partnerio nuomonės, kai jam sunku suprasti ir patenkinti savo norus, jis pasikliaus partnerio pasirinkimu.

Todėl partneris, esantis sąjungoje su asmeniu, kurio savivertė žema, ypač jei jis yra narciziškas, dominavimo siekiantis individas, gali pasinaudoti nesaugumu kaip svertu juo manipuliuoti.

  • NEĮMANOMAS VYSTYMASIS

Pasitikėjimas savo nesaugumu gali blokuoti poroje esančio asmens tobulėjimą – jis a priori manys, kad neprilygsta partneriui, todėl nėra prasmės stengtis. Viena vertus, esu kvailesnis, man tai nemalonu, bet, kita vertus, nesistengiu ko nors išmokti ir pakilti iki partnerio lygio, neprisiimu atsakomybės už savo pažangą ir dėl to nejaučiu streso.

  • STRESINIŲ SITUACIJŲ VENGIMAS

Žmonės, kurių savivertė žema, mieliau renkasi „sėdėti sudėjus rankas” ir vengti neigiamų emocijų bei streso, nes pastarasis suvokiamas kaip kažkas netoleruotino. Tai reiškia, kad jie gali susitaikyti su lėtiniu traumavimu – savęs slopinimu, engimu ir nuvertinimu – vien tam, kad išvengtų rimtesnio streso, pavyzdžiui, santykių iširimo.

  • POREIKIŲ SLOPINIMAS

Baimė pasakyti tai, ką bijoma pasakyti, išsakyti savo tikruosius troškimus, pasakyti kažkam „ne”… Dėl to asmuo turi nuolat sutikti su partneriu – bent jau išoriškai. Toks slopinimas kuria įtampą, kuri, susikaupusi, gali staiga ir smarkiai išsiveržti į paviršių: asmuo, kaip dažnai sakoma tokiose situacijose, tarsi nutrūksta nuo grandinės.

  • SAVĘS ĮTVIRTINIMAS PARTNERIO SĄSKAITA

Žodžiais ir elgesiu žmogus stengsis formuoti patrauklų savo įvaizdį ir bandys bet kokia kaina įtikti svetimiems žmonėms, tačiau intymesniuose santykiuose atsiskleis jo nesaugumas – ir sistemingais bandymais įtvirtinti save žeminant partnerį. Tokį elgesio modelį taiko asmenys, turintys narciziškumo akcentuaciją, arba tie, kurie vaikystėje patyrė vadinamąją narcizišką traumą – kai jautėsi nusivylę ir neramūs dėl šalto ir atsainaus tėvų požiūrio į juos.

  • INTYMAUS GYVENIMO SUNKUMAI

Nepasitikėjimas savo patrauklumu ir priešiškumas savo kūnui sukelia slopinimą ir įtampą. Jis negali visiškai atsipalaiduoti intymumo akimirkomis: įkyrios mintys apie tai, kaip blogai jis šiuo metu atrodo, sukelia ryškų nerimą, kuris blokuoja malonumo centrą. O didėjantis nepasitenkinimas galiausiai lemia atsiskyrimą ir santykių pablogėjimą.

  • POLINKIS KALTINTI SAVE

Žmonės, turintys žemą savivertę, yra linkę kaltinti save dėl beveik visų poroje kylančių problemų, nes jie „nepakankamai stengiasi” arba „nepakankamai dirba”. Jis (ji) mano, kad jis (ji) yra nesutarimų priežastis, nors paprasta kognityvinė situacijos analizė gali parodyti tokių išvadų klaidingumą.

Žemą arba svyruojančią savivertę turinčiam asmeniui būdinga psichinė kančia, dėl kurios kyla tarpasmeninių konfliktų. Šie, savo ruožtu, inicijuoja neurozes, kurios pasireiškia nemaloniais simptomais: nuotaikų kaita, ašarojimu, apatija, astenija, nemiga ir įtampos jausmu. Tačiau jei žmogus linkęs analizuoti savo elgesį ir neadaptyvias kognityvines nuostatas ir nori pasikeisti, šansų tikrai yra.

Jei sunku pačiam susidoroti su problema, patartina kreiptis į specializuotus specialistus: psichologus, psichoterapeutus. Psichokorekcijos tikslas – išmokti priimti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, nepamiršti savo nuopelnų, vertinti save net už minimalius pasiekimus.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Pykčio anatomija

Pykčio anatomija: ką iš tikrųjų mums bando pasakyti ši emocija?

Pykčio emocija dažnai vaizduojama kaip sprogimas – destruktyvi jėga, kuri griauna tiltus...

Panikos priepuolis

Panikos priepuolis – kūno šauksmas, kurio negalima ignoruoti: 12 žingsnių, padėsiančių sugrįžti į save

Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja daug – dažnai daugiau, nei leidžia mūsų vidinės...

Realistinis pozityvumas

Realistinis pozityvumas: gyvenimo požiūris, kurį verta išsiugdyti

Tikriausiai ir jūs pažįstate tokių žmonių: jie spinduliuoja ramybe, yra pozityvūs, patenkinti...

Naktiniai prabudimai

Naktiniai prabudimai pagal kinų mediciną: emocinės būsenos svarba ir pratimai vidinės pusiausvyros atkūrimui

Kinų tradicinėje medicinoje kūno ir emocijų ryšys laikomas fundamentaliu sveikatos pagrindu. Tūkstančius...