Begalė išorinių veiksnių daro įtaką mūsų nuotaikai ir psichinei būklei. Ginčai su kolega, atsitrenkimas į sofos kampą, restorane patiekta atvėsusi pica – visa tai gali sujaudinti, supykdyti ir netgi tapti depresinės būsenos katalizatoriumi. Bet ar mus veikia tik žmonės ir daiktai?

Kūno ir psichikos ryšys toli gražu nėra naujai atrasta sritis. Psichosomatikos srities specialistai jau seniai tyrinėja psichologinių veiksnių įtaką mūsų kūno sveikatai, o į kūną orientuoti terapeutai dirba, pavyzdžiui, su raumenų įtampa – nuslopintos agresijos pasekme.

Tačiau nepamirškite apie atvirkštinius santykius: mūsų kūno ypatumai ir ligos veikia psichiką. Ryškus pavyzdys yra skausmas, kuris akimirksniu pakeičia mūsų nuotaiką. Galima rasti ir mažiau akivaizdžių ryšių. Mes kalbame apie sudėtingesnius procesus, vykstančius mūsų vidaus organuose – pavyzdžiui, žarnyne esančios bakterijos taip pat veikia mūsų smegenis, nuotaiką ir psichiką.

Tai gali skambėti keistai, tačiau skrandis yra tikrai svarbus organas mūsų psichikai. Kolumbijos universiteto profesorius Michael Gershon šiai temai skyrė visą knygą, pavadinimu „Antrosios smegenys“. Anot mokslininko, skrandžio ir kitų virškinimo organų sienos yra padengtos neuronų tinklu, kurio bendras skaičius siekia šimtą milijonų. Ši pilvo „maža smegenėlė“ sąveikauja su smegenimis ir daugiausia lemia mūsų nuotaiką.

Pavyzdžiui, virškinamajame trakte gaminama iki 90% „laimės hormono“ serotonino. Žarnyno bakterijos gamina dopaminą ir kitus neurotransmiterius, atsakingus už nerimą, susikaupimą, motyvaciją ir kt.

Kalifornijos universitete neseniai atlikto eksperimento metu moterys, neturinčios virškinimo trakto ir psichikos ligų, buvo suskirstytos į tris grupes. Pirmos grupės dalyviai keturias savaites iš eilės du kartus per dieną valgė fermentuoto pieno produktą su probiotikais. Antroji grupė gavo nefermentuotą pieno produktą su probiotikais. Trečioji – pieno produktą be probiotikų.

Visų dalyvių buvo paprašyta atlikti užduotį, reikalaujančią emocinio įsitraukimo. Tyrėjai skenavo tiriamųjų smegenis, kad gautų duomenų apie juose vykstančius pokyčius.

Trijų grupių rezultatai buvo labai skirtingi. Raugintų pieno produktų gavusios moterys, atlikdamos užduotį, pasirodė kur kas ramesnės nei trečiojoje grupėje buvusios moterys, kurių smegenų tyrimas parodė smegenų veiklos hiperaktyvumą (nerimą, susijaudinimą ir pan.).

„Gerosios žarnyno bakterijos, – aiškina neuromokslininkė Marwa Azab, – padeda ramiau reaguoti į įvairius aplinkos veiksnius, taipogi sumažina depresijos bei lėtinio streso galimybę.“

Sunku suvokti, kad mūsų žarnyno mikroorganizmai gali paveikti mūsų mintis, elgesį ir intelektą. Neuromokslininkė pateikia kelias mikroorganizmų įtakos smegenims strategijas:

Žarnyno bakterijos gamina neurotransmiterius, kurie veikia mūsų nuotaiką.
Imuninė sistema yra glaudžiai susijusi su žarnyno mikrobiomu (mikrofloros genų rinkiniu) ir nervų sistema.

„Tyrimų rezultatai iš viso pasaulio įrodo, kad žarnynas sąveikauja su smegenimis, tačiau mokslininkai taip pat sukatalogavo specifines bakterijas, susijusias su įvairiomis psichinės sveikatos sąlygomis. Taigi ekspertai neseniai ištyrė mikrobiomų veiksnių ir gyvenimo kokybės bei depresijos koreliaciją. Jie ne tik rado ryšį tarp žarnyno mikrobiomo ir psichinės sveikatos, bet ir galėjo sudaryti tikslų bakterijų pavadinimų, susijusių su gera ir bloga gyvenimo kokybe, katalogą “, – sako dr. Azab.

Tyrimai parodė, kad psichikos ligomis sergančių žmonių žarnyno flora skiriasi nuo psichiškai sveikų žmonių. “Netrukus į psichinės sveikatos protokolą vietoj antidepresantų bus įtraukti probiotikai!” – juokaudama sako mokslininkė.

Žinoma, psichikos sutrikimus turėtų gydyti ne gastroenterologas, o psichiatras. Tačiau rūpinimasis savo žarnynu gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir psichologinį komfortą.