Jei jūsų sūnus yra lobis, kuriuo nesate pasirengę dalytis su pasauliu, turite pasirūpinti, kad jis kuo ilgiau negalėtų apsieiti be jūsų pagalbos ir patarimų. Psichologė Natalija Draga pasakoja, kaip to pasiekti.
Turinys
Motina ir sūnus: santykių ypatumai
Sunku neįvertinti motinos vaidmens vaiko gyvenime. Kol kūdikiui sukanka treji metai, jie praktiškai yra vienas ir tas pats. Vaikas nesidomi bendraamžiais ir dar nenori būti su kitais suaugusiaisiais. Motina yra pagrindinė figūra, stiprios meilės objektas.
Jos valdžia išlieka absoliuti kelerius ateinančius metus. Vaikas yra visiškai priklausomas nuo motinos, ir tai suprantama: ji geriausiai žino, ką valgyti, kada eiti miegoti ir ką apsirengti einant į mokyklą. Tada prasideda laipsniško atsiribojimo etapas. Tėvų figūra nuvertinama, draugai yra svarbiausi, ir tai yra normalus atsiskyrimo procesas.
Šiuo metu pagrindinis motinos darbas – suprasti, kad jos berniukas užaugo, ir netrukdyti jam tapti vyru.
Paauglystėje prasideda vadinamasis paauglių maištas: berniukas pradeda “rodyti dantis”, prieštarauti patarimams ir nurodymams. Tai sunkus posūkis, tačiau be jo neįmanoma prasminga branda. Sūnus turi suprasti, kad vaikystė baigėsi, jis turi tapti savarankiškas, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pats priimti sprendimus.
Pagrindinė motinos užduotis šiuo laikotarpiu – suvokti, kad jos berniukas užaugo, o ne trukdyti jam tapti vyru. Kad tai įvyktų, tėvų ir vaikų modelį reikia pakeisti visiškai naujais santykiais – dviejų suaugusiųjų santykiais.
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių šis procesas gali užtrukti arba niekada neprasidėti. Jei norite, kad jūsų vaikas išliktų nesubrendęs, infantilus – tikras “mamytės berniukas” – pasinaudokite toliau pateiktais patarimais.
Blogi patarimai
Blogas patarimas Nr. 1
Nemokykite jo būti nepriklausomu! Ugdykite išmoktą bejėgiškumą – stenkitės viską daryti už jį. Užtikrinkite jį, kad jis negalės tinkamai išsilyginti savo marškinių. Neleiskite jam pačiam pasigaminti pusryčių – kas, jei jis susižeis? Trumpai tariant, leiskite jam žinoti, kad be jūsų jis nieko negali padaryti, ir tokia pozicija tikrai suformuos jam bejėgiškumo jausmą.
Blogas patarimas Nr. 2
Pasistenkite atsisakyti asmeninio gyvenimo ir savo interesų dėl sūnaus. Kai sūnus užaugs ir norės sukurti šeimą, lengvai galėsite jam sukelti kaltės jausmą. Kad tai padarytumėte, dažniau kalbėkite apie tai, kaip jį užauginote viena ir visą gyvenimą paskyrėte savo “mylimiausiam berniukui”. Jei turite vyrą, nenusiminkite. Jei kalbėsite apie tai, kad gyvenote “su šiuo tironu” tik tam, kad jo sūnus turėtų tėvą, tai jums bus naudinga.
Blogas patarimas Nr. 3
Nuspręskite už sūnų, su kuo jam draugauti ir ką įsimylėti – jūs tai žinote geriausiai. Būtinai įspėkite jį apie moterų klastingumą ir išskaičiavimą. Pasakykite jiems, kad merginos nori tik pinigų; tai padės jam sukelti santykių baimę. Paaiškinkite, kad niekas negali jo mylėti taip, kaip jūs, ir jūs turėsite galimybę amžinai būti pagrindine moterimi savo sūnaus gyvenime.
Blogas patarimas Nr. 4
Nuolat jam priminkite, kad jis yra jums skolingas. Jums pavyko jį pagimdyti, o paskui padėti save ant motinystės aukuro, prisiimti tėvystės atsakomybę ir dėl to atsisakyti išsilavinimo bei karjeros. Žinoma, vaikai neprašo tėvų atvesti juos į pasaulį, o turėti sūnų yra jūsų pačių sprendimas, bet jums nereikia to prisiminti.
Jūs visą savo gyvenimą paskyrėte jam, o dabar jis tiesiog privalo savo gyvenimą skirti rūpinimuisi jumis. Apie šeimos kūrimą neturėtų būti nė kalbos. Jei yra “varžovė”, skubiai pradėkite sirgti: aukštas kraujospūdis, nesuprantamos kilmės skausmas, dažni negalavimai ir bejėgiškumas greitai primins jūsų sūnui apie jo misiją.
Blogas patarimas Nr. 5
Nesuteikite sūnui teisės suklysti; neskatinkite jo bandyti pačiam priimti sprendimus. Nesėkmės atveju iš karto griebkitės priekaištų: “Aš tau sakiau”, “Štai ir vėl nepaklausei mamos”, “Mama, kaip visada, teisi”, “Linkiu tau sėkmės” – tai magiškos frazės bet kokioms nesėkmėms.
Atsisakykite minties, kad tik išsakysite savo nuomonę: turite priimti visus sprendimus už savo vaiką, ir taškas.
Nepriklausomas pasirinkimas ir klaidų darymas moko būti atsakingam už savo veiksmus. Tai neturėtų būti leidžiama! Atsisakykite minties tiesiog pareikšti savo nuomonę: jūs turite priimti visus sprendimus už savo vaiką – taškas.
Jei viskas daroma teisingai, tada natūralus ir būdingas sūnaus atskyrimas nuo motinos neįvyksta 20 ar 30, ar net 50 metų, ir jūs galėsite auginti tikrą “mamyčiuką”.
Taip pat skaitykite:
