Į vaikystę sugrįžti neįmanoma, tačiau galima išsaugoti tą neįtikėtiną psichologinį nusiteikimą, emocingumą, gebėjimą stebėtis naujais dalykais ir tikėti stebuklais. Toks požiūris padeda tapti laimingesniems.
Ko verta pasimokyti iš vaikų?
Mes mokome vaikus kalbėti, skaityti, bendrauti su kitais… Tačiau jie taip pat gali suteikti mums vertingų pamokų. Vaikams nereikia dirbti, spręsti neatidėliotinų problemų, svarstyti pasaulio likimo – tačiau jie geriau žino, kas iš tiesų svarbu, ir moka džiaugtis kiekviena diena. Šiuos ir kitus įgūdžius tikrai verta perimti.
- NEVENKITE PRAŠYTI PAGALBOS
Ar kada nors pastebėjote, kad darosi vis sunkiau paprašyti kolegos ar artimo žmogaus pagalbos? Esame drovūs, nenorime varginti žmonių, bijome atstūmimo ar gailesčio. Jaučiame gėdą. Juk net prašydami nedidelės paslaugos pripažįstame savo bejėgiškumą, nesugebėjimą su kuo nors susitvarkyti. Ir kuo rimtesnė paslauga, tuo šis prisipažinimas tampa skausmingesnis.
Sakydami “aš galiu tai padaryti pats”, bandome problemą išspręsti patys ir sugaištame daug daugiau laiko bei pastangų.
Vaikai nedvejodami kalba su suaugusiaisiais apie bet ką – nuo “negaliu atidaryti vandens buteliuko” iki “man nuobodu, eime žaisti”. To turėtume iš jų pasimokyti.
- BŪKITE SAVIMI
Vaikai neapsimetinėja, kad yra protingesni, stipresni ar rimtesni, jie elgiasi spontaniškai ir nuoširdžiai, nes taip lengviau susirasti naujų draugų ir smagiau žaisti kartu. Augdami mes išbandome daugybę savo įvaizdžių, stengiamės pasikeisti, atrodyti kaip kas nors kitas. Pamirštame, ką reiškia būti savimi, ir tai kartais sukelia vienišumo jausmą.
- NESLOPINKITE SAVO EMOCIJŲ
Džiaugsmas, pyktis, linksmybės… Vaikai nemoka užsiblokuoti, todėl išgyvena savo emocijas. Mes stengiamės apsisaugoti nuo neigiamų jausmų: neleidžiame sau pykti, vengiame liūdesio, bijome pernelyg akivaizdžiai džiaugtis.
Suaugusiųjų pasaulyje emocingas elgesys nelaikomas tinkamu.
Žinoma, ne visada galima leisti emocijoms įsibėgėti. Tačiau jausmų taip pat negalima slopinti ar neigti. Jei nedera rodyti jausmų, bent jau pasakykite sau: “Taip, aš esu piktas / liūdnas / įsiutęs“. Priešingu atveju tai gali sukelti psichologinių problemų.
- LEISKITE SAU NE VISKĄ ŽINOTI
Vaikai nevengia ko nors nežinoti ar nesugebėti. Jie nešvaisto brangaus laiko ir neklaidina kitų, kaip daro daugelis suaugusiųjų. Geriau pasakyti, kad ko nors nemoki, bet nori to išmokti, nei apgaudinėti kolegas ar draugus.
- NEBIJOKITE NESĖKMIŲ
Stebėkite, kaip nesavanaudiškai vaikas skuba imtis naujos užduoties, kurią jam pasiūlo suaugusysis: piešti, lipdyti, dirbti sode, kepti pyragą…
Jis aktyviai dalyvauja procese, net ir nelabai žinodamas, ką ir kaip daryti, pasitiki savo intuicija, nori kurti, yra pasirengęs padėti, klysti, mokytis.
Mes dažnai bijome naujų pradžių, bijodami nesėkmės. O tai trukdo mums pradėti ir keisti savo gyvenimą, net jei pokyčių poreikis yra itin stiprus.
- NEVENKITE NAUJOVIŲ/NEŽINOMYBĖS
Kuo vyresni tampame, tuo dažniau manome, kad viską žinome. Esame viską matę, visur buvę, niekas mūsų nestebina. Vaikas į pasaulį žvelgia plačiai atmerktomis akimis. Jis žavisi įmantrios formos debesimis, susidomėjęs studijuoja knygas apie dinozaurus ir senovės užkariautojus. Visas jį supantis pasaulis yra terra incognita, kurią reikia ištirti. Ir kiekviena diena kupina nuostabių nuotykių.
O kiek dar nežinomybės laukia tavęs? Kodėl šįvakar nenueiti į muziejų? Arba neparagauti neragauto maisto? O gal pasiklausyti jauno menininko muzikos albumo? Atsiverkite naujoms patirtims, lavinkite vaizduotę, tapkite smalsesni. Tyrimai įrodo, kad nauja patirtis lavina smegenis ir skatina kūrybinius gebėjimus.
- NUOLAT JUDĖKITE
Vaikai tiesiog negali ilgai sėdėti vietoje, jiems patinka bėgioti, šokinėti, ropoti. Jie akimirksniu perdirba kalorijas ir, atrodo, niekada nepavargsta. Pasistenkite ir jūs tapti bent trečdaliu aktyvesni, nei buvote. Nesėdėkite vietoje, kai galite vaikščioti. Išeikite pabėgioti ar pasivaikščioti. Bent šiek tiek mankštinkitės. Tai padės jums jaustis žvalesniems ir energingesniems.
