Susituokusių porų tyrimo rezultatai rodo, kad partneriai, besiginčijantys iki „užkimimo“, gyvena ilgiau ir geriau nei tie, kurie slopina pyktį.
PROBLEMA
„Kai žmonės tampa pora, viena iš svarbių užduočių tampa skirtumų sprendimas”, – sako atlikto tyrimo vadovas Ernest Harburg, Mičigano universiteto Psichologijos ir sveikatos mokslų katedros profesorius.
Esminė problema yra tame, kad dažniausiai poros nežino konfliktų valdymo strategijų.
PASEKMĖS
Kadangi konfliktai neišvengiami, svarbu, kaip sutuoktiniai juos sprendžia. „Tarkime, tarp jūsų kilo konfliktas. Svarbiausias klausimas yra toks: kaip jūs ketinate jį spręsti? – tęsia mokslininkas. – „Jei tiesiog „palaidosite” pyktį, bet ir toliau mintyse prieštarausite oponentui ir piktinsitės jo elgesiu, tačiau net nebandysite kalbėtis apie problemą, turėsite bėdų.”
GINČŲ NAUDA
Sprendimo priėmimas
Daugybė tyrimų rodo, kad išlieti susierzinimą yra naudinga. Pavyzdžiui, vienas iš tokių tyrimų patvirtina, kad supykę / susierzinę žmonės priima geresnius sprendimus: tikriausiai todėl, kad ši emocija liepia smegenims nekreipti dėmesio į abejones ir sutelkti dėmesį į užduotį. Be to, nustatyta, kad tie, kurie atvirai reiškia pasipiktinimą, geriau suvokia situaciją ir greičiau susidoroja su ja.
Ilgaamžiškumas
Užslėptas pyktis / susierzinimas tik didina stresą, kuris, kaip žinoma, trumpina gyvenimo trukmę. Psichologai mano, kad didelį ankstyvo mirtingumo procentą tarp sutuoktinių, kurie slepia pykčio apraiškas, lemia keletas veiksnių. Tarp jų – įprotis slėpti abipusį nepasitenkinimą, nesugebėjimas aptarti jausmų ir problemų, neatsakingas požiūris į sveikatą, teigiama žurnale „Journal of Family Communication” paskelbtame pranešime.
TYRIMAS
Profesoriaus Ernest Harburg vadovaujama specialistų grupė daugiau nei 17 metų tyrė 192 sutuoktinių poras nuo 35 iki 69 metų amžiaus. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip jos suvokia aiškiai neteisingą ar nepelnytą sutuoktinio susierzinimą / pyktį / agresiją.
Remiantis dalyvių reakcijomis į hipotetines konfliktines situacijas, poros buvo suskirstytos į keturias kategorijas:
- pyktį išreiškia abu sutuoktiniai,
- pyktį išreiškia tik žmona, o vyras jį slopina,
- pyktį išreiškia tik vyras, o žmona jį slopina,
- abu sutuoktiniai slopina pyktį.
Rezultatai
Ekspertai nustatė, kad 26 poros, arba 52 žmonės, pasirodė esantys slopintojai, t. y. abu sutuoktiniai slėpė pykčio požymius. Eksperimento metu 25 proc. iš jų mirė, palyginti su 12 proc. kitų porų. Palyginkime duomenis pagal grupes. Per tą patį laikotarpį 27 proc. iš slopintojų porų mirė vienas sutuoktinis, o 23 proc. mirė abu sutuoktiniai. Tuo tarpu likusiose trijose grupėse vienas sutuoktinis mirė tik 19 proc. porų, o abu sutuoktiniai – tik 6 proc. porų.
Svarbu tai, kad skaičiuojant rezultatus buvo atsižvelgta ir į kitus rodiklius:
- amžius,
- svoris,
- kraujospūdis,
- rūkymas,
- bronchų ir plaučių sveikata,
- širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kaip teigia Ernest Harburg, tai yra tarpiniai duomenys. Tyrimas tęsiamas, o komanda planuoja rinkti duomenis 30 metų. Tačiau jau dabar galima prognozuoti, kad galutiniuose skaičiavimuose porų, kurios ginčijasi (sprendžia nesutarimus) ir nelaiko užslėpto pykčio, bet išlieka geros sveikatos, bus dvigubai daugiau.
Parašyti komentarą