Lūkesčiai, dėl kurių esame nelaimingi


Lukesciai del kuriu esame nelaimingi

Gyvenimas ne visada pasirengęs duoti mums tai, ko iš jo tikimės. Vis dėlto kai kuriems žmonėms sunku tai priimti. Psichologas Cliffordas Lazarusas pasakoja apie tris lūkesčius, dėl kurių esame nelaimingi.

Bonnie tikėjosi, kad jos gyvenimas bus paprastas. Ji gimė pasiturinčioje šeimoje ir lankė nedidelę valstybinę mokyklą. Ji niekada nebuvo susidūrusi su rimtais sunkumais ir jai nereikėjo savimi rūpintis. Kai ji išvyko į koledžą ir paliko savo visiškai saugų ir nuspėjamą pasaulį, buvo sutrikusi. Jai teko gyventi vienai, būti nepriklausomai, tačiau ji neturėjo jokių tam reikalingų įgūdžių.

Jos gyvenimo lūkesčiai susidėjo iš trijų sakinių: “Man turi gerai sektis, aš viską galiu”, “Aplinkiniai turi gerai su manimi elgtis”, “Man nereikės susidurti su problemomis”. Tokie įsitikinimai būdingi daugeliui žmonių. Kai kurie tiki, kad niekada nepateks į spūstis, niekada nereikės laukti savo eilės, niekada nereikės susidurti su biurokratija ar įžeidinėjimais.

Geriausias priešnuodis šiems toksiškiems lūkesčiams – atsisakyti nerealių įsitikinimų ir reikalavimų sau, kitiems ir pasauliui apskritai. Dr. Albertas Ellisas sakydavo: “Per dažnai galvoju, kaip būtų nuostabu, jei elgčiausi tobulai, aplinkiniai man būtų sąžiningi, o pasaulis būtų paprastas ir malonus. Bet tai vargu ar įmanoma.”

Kai kurie žmonės mano, kad jie turėtų greitai ir be vargo gauti tai, ko nori.

Trys iracionalus lukesciai kurie sukelia daugeli neurotiniu sutrikimu

Trys iracionalūs lūkesčiai, kurie sukelia daugelį neurotinių sutrikimų

“Man viskas turi būti gerai, aš viską galiu”

Šis įsitikinimas rodo, kad žmogus per daug tikisi iš savęs. Jis mano, kad turi atitikti idealą. Jis sako sau: “Aš turiu būti sėkmingas ir pasiekti kuo didesnių aukštumų. Jei nepasieksiu savo tikslų ir nepateisinsiu lūkesčių, tai bus tikra nesėkmė.“ Toks mąstymas skatina savęs žeminimą, savęs neigimą ir neapykantą sau.

“Žmonės turėtų su manimi elgtis gerai”

Toks įsitikinimas rodo, kad žmogus neadekvačiai vertina kitus. Jis už juos nusprendžia, kokie jie turėtų būti. Taip mąstydami gyvename savo pačių sukurtame pasaulyje. Jame visi yra sąžiningi, teisingi, diskretiški ir mandagūs.

Jei lūkesčius sugriauna tikrovė, o horizonte pasirodo kažkas godus ar blogas, mes taip sutrinkame, kad nuoširdžiai nekenčiame iliuzijų griovėjo, jaučiame jam pyktį ir net įniršį. Šie jausmai tokie stiprūs, kad neleidžia mums galvoti apie nieką konstruktyvaus ir teigiamo.

“Man nereikės susidurti su problemomis ir sunkumais”

Taip mąstantys žmonės yra įsitikinę: pasaulis sukasi aplink juos. Todėl juos supantys žmonės, aplinkybės, reiškiniai ir daiktai neturi teisės jų nuvilti ir nuliūdinti. Kai kurie yra įsitikinę, kad Dievas arba kas nors kitas, kuo jie tiki, turėtų suteikti jiems viską, ko jie nori. Jie mano, kad tai, ko nori, turėtų gauti greitai ir be jokių pastangų. Tokie žmonės lengvai nusivilia ir yra linkę nelaimę vertinti kaip visuotinę katastrofą.

Visi šie įsitikinimai ir lūkesčiai toli gražu neatitinka tikrovės. Nors jų atsikratyti nelengva, rezultatas tikrai vertas laiko ir pastangų.

Kaip nustoti gyventi su įsivaizdavimu, kad mes patys, kiti, aplinkybės ir aukštesnės jėgos turi elgtis tam tikru būdu? Žodžius “turėtų” ir “privalo” bent jau pakeiskite žodžiais “norėčiau” ir “pageidaučiau”. Išbandykite ir nepamirškite pasidalyti rezultatais.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos