Mūsų skaitytoja yra ištekėjusi jau daugiau nei dvidešimt metų. Ji tiki, kad sukūrė laimingą sąjungą. Dalinamės jos mintimis (teksto pabaigoje rasite ir psichologės komentarą).
Diana, 42 metai
Kartais skaitau psichologinius patarimus, kaip išsaugoti santykius, ir su daugeliu jų nesutinku.
Aistra
Mano nuomone, seksualinei traukai tarp žmonių teikiama perdėta reikšmė. Kadangi jau dvidešimt metų gyvenu sąjungoje, kurią abu su vyru laikome stabilia ir laiminga, galiu drąsiai sakyti: tai žaidimas, kurį verta žaisti iki 30 metų. Ir aš taip pat gyvenau laukdama laimingų aistros pliūpsnių, man tai buvo pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiau, ar vyras man tinka.
Tačiau, kai buvau jaunesnė, tai dažnai kildavo bendraujant su vadinamaisiais “blogiukais”. Tai vyrai, kurie vėliau tampa smurtautojais ir užvaldo moterį. Mano nuomone, stipri aistra yra tiesus kelias į gyvenimo pražūtį.
Svarbiausias dalykas poroje yra bendri tikslai. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Tai gali būti didelė šeima, bendri pomėgiai, bendras verslas – bet kas. Mūsų šeimoje bendras tikslas buvo vaikai ir statybos įmonė. Ją įkūrėme tais metais, kai gimė mūsų antroji dukra, todėl juokaudami vadiname jas seserimis.
Kritika, pagyrimai ir atsiprašymai
Skaudūs žodžiai ilgam užnuodija santykius. Niekada nepertraukiu savo vyro, palaukiu, kol jis baigs kalbėti, ir tada sakau: “Mielasis, ar teisingai supratau, kad tu norėjai pasakyti tai ir tai?”
Jei blogą nuotaiką pradėsite išlieti vienas ant kito, tai palaipsniui taps įpročiu. Kai tarp mūsų kyla konfliktų (o tai neišvengiama), siūlau įvairias išeitis iš situacijos, o ne keliu jam ultimatumus.
Tikrai esu įsitikinusi, kad mes, moterys, esame emocionalesnės. O mūsų norui viską sužinoti trukdo tai, kad žmogus ne visada pasirengęs diskutuoti. Ryte jis vėlai keliasi, vakare būna pavargęs. Dienos pabaigoje jis gali neturėti nuotaikos, nes yra alkanas.
Svarbu pajusti, kada dera aptarti problemą. Šis tarpusavio supratimas ateina su laiku: žinote, kad dabar netinkamas metas pradėti pokalbį ir geriau pereiti prie savo reikalų. Kartais sunku atsiprašyti, bet man tai tapo įpročiu.
Taip pat stengiuosi kuo dažniau girti savo vyrą. Prieinu prie jo ir sakau: “Tu toks geras. Niekada nebūčiau galėjusi to padaryti geriau.” Ir nors galėjau tai padaryti pati, nemanau, kad tai veidmainystė. Jis tampa laimingas, todėl tai yra naudinga mūsų santykiams.
Bandymas pakeisti vienas kitą
Psichologai sako: “Nekeiskite kito žmogaus, keiskite save”. Esu įsitikinusi, kad vis tiek reikia keisti kitą žmogų, tačiau tai reikia daryti subtiliai ir apgalvotai. Pavyzdžiui, dovanos. Dauguma vyrų negeba dovanoti dovanų ar kurti staigmenų. Jie turi prie to priprasti. Svarbu apie savo norus kalbėti tiesiogiai – nesitikėkite, kad partneris išmoks skaityti jūsų mintis.
Sakau: “Labai norėčiau, kad per šias šventes nupirktum man dovaną. Gėlės ir kvepalai.“ Taip, aš pati jam tai pranešiau. Jei tikrai žinau, kad jis pamirš nupirkti, paskambinu jam ir primenu. Pavyzdžiui, mano vyras daugelio švenčių nelaiko svarbiomis, o aš esu įsitikinusi, kad verta švęsti bet kokias, net pačias nereikšmingiausias ir banaliausias. Jei to nedarysime, gyvenimas bus pernelyg įprastas.
Ir taip, aš sąmoningai stengiuosi keisti jo elgesį, bet darau tai apgalvotai ir tik tada, kai mano vyras yra pasirengęs kalbėtis (o tai jam gali būti ne pats maloniausias dalykas). Kita vertus, vyrui geriau dovanoti ne dovanas, o dėmesį: gerą vakarienę, netikėtą kelionę. Tegul tai būna staigmenos ir jūsų rūpestis.
Psichologės komentaras:
Sutinku su Diana, kad didžiausios emocijos, tarp kurių yra ir aistra, turi įtakos psichikos ir santykių emociniams svyravimams. Po pakilimo bus atoslūgis, po susižavėjimo – nusivylimas. Tačiau aistra ir jausmingumas yra skirtingos sąvokos.
Galima daryti prielaidą, kad herojė turi neigiamos patirties su “blogiukais”. Ir, matyt, ji padarė išvadą, kad neverta kurti santykių remiantis seksualine trauka. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tai tik jos asmeninė patirtis. Tačiau bendri projektai yra tokie pat svarbūs kaip ir seksualumas. Vienas iš jų netrukdo kitam.
Galima pasirinkti santuoką ir partnerį kaip projektą arba kurti kažką kartu, įskaitant jausmingumą. Diana daugeliu atžvilgių apibūdina modelį, kuris anksčiau buvo vadinamas “vyras – galva, o moteris – kaklas”. Tai stabilus sutuoktinių žaidimas vaidmenimis, jei tai tinka abiem sutuoktiniams.
Skirstymas į “mes, moterys, ir jie, vyrai” lemia tai, kad niekas negali visapusiškai išreikšti savo individualumo.
Mes esame skirtingi. Ne tik moterys ir vyrai, bet ir kiekvienas žmogus. Ir nėra paruoštų schemų ir receptų, kurie padėtų suprasti kiekvieno individualumą. Turime patys juos sukurti nuo nulio ir priprasti būti kartu.
Galbūt herojė ir jos partneris neteikia pirmenybės individualumui. Santuoka ir santykiai jiems visų pirma yra funkcinė sąranga, ir jei jie abu gerai jaučiasi, tai yra gerai. Tačiau skaitytojai turėtų suprasti, kad tai tik asmeninis pasirinkimas, kuris tinka ne visiems.
Kalbant apie idėją pakeisti partnerį, tiesa, kad turite sugebėti kalbėti apie savo norus. Tačiau taip pat reikia sugebėti atlaikyti tai, kad kitas gali atsisakyti juos vykdyti. Taip pat svarbu suprasti kito asmens meilės kalbą: jis gali reikšti savo jausmus savaip.
Iš to, ką rašo herojė, galima pajusti, kaip ji nepastebimai, bet nepaliaujamai kontroliuoja savo vyrą.
Neaišku, ar jis gali imtis kokių nors savarankiškų veiksmų, ar vis dar yra valdomas. Apskritai tai, ką ji transliuoja, yra tik vienas iš santykių būdų. Tokios santuokos būna tikrai tvirtos, jos neišyra dėl nieko – partnerius pernelyg sieja bendri tikslai. Jie turi nusistovėjusius elgesio modelius beveik kiekvienai progai. Simboliniai klijai yra aiškumas ir nuspėjamumas, o spontaniškumas kelia grėsmę. O spontaniškumas gali būti bet koks, net ir maištinga vaiko prigimtis.
Alternatyva – santykiai, pagrįsti noru būti kartu. Pirmuoju atveju meilė ir jausmai nueina į antrą planą, o partneriai “įauga” į tradicijas ir ritualus. Antroji galimybė gali būti labiau nenuspėjama bendrų tikslų požiūriu. Jie gali būti, jie gali keistis, taip pat ir jausmai vienas kitam – atvėsti. Tačiau šis santykių variantas palieka erdvės partnerių individualumui ir galimybėms atsiskleisti.
Mes patys galime pasirinkti, kas kam tinka.
Taip pat skaitykite:
