Tchik Nhat Hanh (1926m. – 2022m.) – budistų vienuolis, taikos aktyvistas, poetas, daugybės knygų autorius ir mokytojas tikėjo, kad mylėti – tai pirmiausia suprasti kitą žmogų.

Turinys

Apie didelę širdį

Jei puodelyje vandens ištirpinsite saują druskos, vanduo bus negeriamas. Tačiau jei tą druską supilsite į upę, iš jos vis tiek galėsite pasisemti vandens maistui gaminti, praustis ir gerti. Upė yra milžiniška ir gali priimti, aprėpti ir transformuoti.

Jei širdis maža, gebėjimas suprasti ir užjausti yra ribotas, ir mes kenčiame. Negalime priimti kitų netobulumų ir reikalaujame, kad jie pasikeistų. Tačiau kai mūsų širdis tampa didesnė, tie patys dalykai mūsų nebekankina. Atsiranda daug supratimo ir empatijos, ir mes galime atverti rankas kitiems. Priimame juos tokius, kokie jie yra, ir tada jie turi galimybę pasikeisti.

Apie neegzistuojančias ribas

Tikrai giliuose santykiuose riba tarp jūsų ir kito žmogaus išnyksta. Jis yra tu, o tu esi jis. Jūsų kančia yra jo kančia. Kai suvokiate savo kančią, padedate mylimam žmogui kentėti mažiau. Jums kančia ir laimė nebeatrodo vienpusės sąvokos. Tai, kas nutinka jūsų mylimam žmogui, nutinka ir jums.

Negalite pasiūlyti laimės kitam žmogui, kol patys jos nepatirsite. Tai, kas nutinka jums, nutinka ir jūsų mylimam žmogui. Tikroje meilėje nebėra atskirties ar diskriminacijos. Jo laimė yra ir jūsų laimė. Jūsų kančia yra jo kančia. Jūs nebegalite sakyti: “Tai tavo problema”.

Apie meilės esmę

Gilios meilės esmė – gebėti pasiūlyti laimę. Galite būti šviesos spindulys kitam žmogui. Tačiau negalite pasiūlyti laimės kitam žmogui, jei patys jos nepatirsite. Taigi, susikurkite jaukius namus savyje, priimdami save ir mokydamiesi mylėti save. Praktikuokite sąmoningumą, kad sukurtumėte laimės ir džiaugsmo akimirkų savo pačių pamaitinimui.

Tada turėsite ką pasiūlyti kitam žmogui. Kai puoselėjame ir palaikome savo laimę, puoselėjame savo gebėjimą mylėti. Štai kodėl mylėti reiškia įvaldyti savo laimės maitinimo meną. Jei savyje turite pakankamai supratimo ir meilės, tuomet kiekviena minutė – nesvarbu, ar ją praleidžiate gamindami pusryčius, vairuodami automobilį, laistydami sodą, ar darydami bet kokį kitą dienos veiksmą – gali būti džiaugsmo minutė.

Kito žmogaus kančios supratimas yra geriausia dovana, kokią tik galite kitam žmogui įteikti. Supratimas yra kitas meilės vardas. Jei nesuprantate, negalite mylėti.

Apie tai, kaip mylėti

Dažnai įsimylime ne todėl, kad tikrai mylime ir suprantame savo aistros objektą, o norėdami atitraukti dėmesį nuo savo kančios – gyvenimo rūpesčių, nemalonių emocijų. Kai išmoksime mylėti ir suprasti save ir iš tiesų atjausti save, tada galėsime iš tiesų mylėti ir suprasti kitą žmogų.

Mylėti nesuvokiant, kaip mylime, reiškia skaudinti žmogų, kurį mylime. Kad žinotume, kaip mylėti, turime suprasti kitą žmogų. Kad suprastumėte, turite klausytis.

Kuo labiau suprantate, tuo labiau mylite. Kuo daugiau mylite, tuo daugiau suprantate.

Jei mylite, turite gebėti suteikti palengvėjimą mylimam žmogui jo kančioje. Tai yra menas. Jei nesuprantate jo kančios šaknų, negalite padėti, kaip ir gydytojas negali išgydyti jūsų ligos, jei nežino jos priežasties. Kad galėtumėte atnešti palengvėjimą, turite suprasti mylimo žmogaus kančios priežastį.

Kuo daugiau suprasite, tuo labiau mylėsite. Kuo daugiau mylite, tuo daugiau suprantate. Tai dvi tos pačios tikrovės pusės. Gebėjimas suprasti ir gebėjimas mylėti yra vienas ir tas pats.

Apie mylinčiųjų santykius

Dažnai sakydami “aš tave myliu” sutelkiame dėmesį į “aš”, kuris myli, ir nesusimąstome apie meilę, kurią jis pats siūlo – kokia ji gili. Viskas dėl to, kad esame savo ego nelaisvėje. Manome apie save kaip apie kažką atskirą, tačiau pasaulyje nėra tokio dalyko kaip atskiras “aš”.

Gėlė sudaryta ne tik iš gėlės elementų, bet ir tokių elementų kaip chlorofilas, saulės šviesa ir vanduo. Jei iš gėlės pašalintumėte visus nežydinčius elementus, nieko neliktų. Gėlė negali būti pati savaime. Gėlė gali būti tik kartu su mumis, “įvykyje” arba tarpusavyje susijusioje būtyje. Taip pat gali būti ir žmogus.

Mes negalime egzistuoti vieni. Galime gyventi tik tarpusavyje susijusioje būtyje. Santykiuose, jei sugebate įžvelgti savo ir mylimo žmogaus tarpusavyje susijusios būties prigimtį, jaučiate, kad jo kančia yra jūsų pačių kančia, o jūsų laimė – jo laimė. Turėdami tokią meilės viziją, kalbate ir elgiatės kitaip. Tai savaime gali palengvinti daugybę kančių.