Psichologai šį gyvenimo etapą (vidutinio amžiaus krizę) apibūdina kaip emocinės sumaišties laikotarpį, kurį lydi stiprus pokyčių troškimas. Kaip nustatyti, kada ir kaip prasideda vidutinio amžiaus krizė?
Mes suprantame žmogų, kuris, sulaukęs 45 metų, staiga iškeičia dalykinį kostiumą į odinę striukę ir sėda ant motociklo. Kitą, kuris staiga išsiskiria su žmona sulaukęs 50-ies ir pradeda rodytis su 25-erių metų gražuole, iš dalies smerkiame, gal net šiek tiek pavydime. Tačiau jo elgesiui mes randame paaiškinimą – vidutinio amžiaus krizė…
Taigi, kaip nustatyti, kad tau pačiam ar tavo artimajam prasidėjo vidutinio amžiaus krizė? Atsakymai – šiame straipsnyje.
KAS YRA VIDUTINIO AMŽIAUS KRIZĖ?
“Vidurio amžiaus krizė, kuri ištinka 40-60 metų, – tai įvairių veiksnių veikiamo asmens elgesio ir veiksmų pokyčiai“, – aiškina santuokos ir šeimos psichoterapeutė Lisa Bahar. Tai įtakoja tokie veiksniai kaip: amžius, šeimyninė padėtis, neišspręstos praeities problemos, žema savivertė, poreikis konkuruoti su kuo nors, kas, regis, gyvena šviesesnį gyvenimą.
Ekspertai aiškina, kad yra ir kitų labai svarbių veiksnių, pavyzdžiui: vaikai užaugo, išvyko studijuoti į kitą miestą, sukūrė savo šeimas. Žmogus savo namuose jaučiasi vienišas – tai tuščio lizdo sindromas. Taip pat suvokiame, kad nesame jaunesni ir, kas blogiausia, kad įsisąmoniname savo mirtingumą. Ir mes trokštame “gyventi dabar”.
Vidurio amžiaus krizė – tai didžiulių pokyčių laikotarpis, kai žmogus patiria begalinę sumaištį ir netikrumą dėl savo gyvenimo tikslų.
Mirties baimė, baimė ką nors praleisti gyvenime verčia mus daryti dalykus, kurie kitiems gali atrodyti beprotiški.
Vidurio amžiaus krizė – tai savęs ieškojimas, panašus į tai, ką visi išgyvenome paauglystėje. Tačiau tada ieškojome savo vietos suaugusiųjų pasaulyje, o dabar bandome išsiaiškinti, kaip ir su kuo nugyvensime mums likusius metus.
„Tai laikas, kai žmonės dažnai jaučiasi nesaugiai, egzistenciškai nerimastingai”, – sako psichologė Aniesa Hanson. Jie linkę perkainoti gyvenimo vertybes arba priimti jiems nebūdingus sprendimus. Tada prasideda impulsyvus elgesys, pavyzdžiui, atsistatydinimo prašymo įteikimas, naujų santykių užmezgimas ar ekstremalių pramogų ieškojimas.
AR POKYČIAI VISADA REIŠKIA KRIZĘ?
Ne. Kartais tiesiog ieškome juodos katės tamsiame kambaryje, kurios ten iš tikrųjų nėra. Psichologė A. Hanson nurodo vieną iš egzistencinių pokyčių požymių: žmogus katastrofiškai abejoja, ar gyveno teisingai – taip, kaip iš tikrųjų norėjo. Ir šios abejonės jam sukelia didžiausią dvasinį diskomfortą.
“Tačiau jei žmogus, būdamas 50 metų, nusiperka ryškiai raudoną kabrioletą, tai gali reikšti, kad jis tiesiog norėjo šio automobilio, – sako psichologė. – Šiame amžiuje ne kiekvieną svarbų sprendimą lemia krizė.”
KAIP IŠGYVENTI VIDUTINIO AMŽIAUS KRIZĘ?
Aniesa Hanson pataria, kad šio laikotarpio nereikėtų vertinti kaip krizės, bet kaip galimybę pažvelgti į save, apmąstyti ir pradėti sveikti. Pasak psichologės, šis laikotarpis gali būti sunkus, tačiau jis tampa augimo ir savęs pažinimo galimybe, motyvacija suprasti, kas esi ir kur esi dabartiniame savo gyvenime.
„Svarbiausia nesigėdyti to, kas vyksta jūsų gyvenime. Dauguma žmonių, patiriančių egzistencinę krizę, gėdijasi pripažinti, kad abejoja savo dabartinio gyvenimo kokybe”, – sako Aniesa Hanson. – Svarbu, kad turėtumėte artimą, bet kartu ir atvirą žmogų, su kuriuo galėtumėte apie tai pasikalbėti.
