Šiandieniame pasaulyje, kuriame lyčių stereotipai vis dar dažnai formuoja mūsų suvokimą, mintis, kad moteris gali būti smurtautoja, gali atrodyti keista ir sunkiai įmanoma. Tačiau pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad moterys taip pat gali būti smurtautojos, o jų smurto atvejai nėra tokie jau reti.
MOTERIS – SMURTAUTOJA
Moterų naudojamas smurtas gali būti įvairus – nuo psichologinio spaudimo ir emocinio manipuliavimo iki ekonominės kontrolės ir fizinio smurto.
Mitų apie lytį ir smurtinį elgesį griovimas ne tik praplečia mūsų supratimą apie šį sudėtingą reiškinį, bet ir pabrėžia būtinybę tirti visus smurto aspektus.
PROBLEMA
Smurtavimas – tai toks elgesys, kai vienas asmuo sistemingai daro psichologinį, fizinį, seksualinį ar ekonominį spaudimą ir kontroliuoja kitą priklausomą asmenį. Tai gali vykti įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant artimus santykius, šeimą, darbovietę ar platesnę socialinę aplinką.
Smurtaujančiojo elgesio tikslas – slopinti ir išlaikyti auką baimės ir priklausomybės būsenoje.
Prievartinis elgesys palieka gilius psichologinius randus, kurie paveikia aukos savigarbą, psichologinę ir fizinę sveikatą.
MOTERŲ SMURTINIO ELGESIO PRIEŽASTYS
Psichologiniai veiksniai
Psichologiniai moterų smurtinio elgesio veiksniai gali būti susiję su įvairiomis asmenybės savybėmis, pavyzdžiui, narcisizmu, agresija ar patologine priklausomybe.
Moterys, pasižyminčios šiomis savybėmis, gali naudoti smurtinį elgesį kaip būdą kompensuoti savo vidinį nesaugumo jausmą arba patenkinti kontrolės ir galios kitų atžvilgiu poreikį.
Žemas savęs vertinimas taip pat gali paskatinti moterį griebtis manipuliacijų ir prievartinio elgesio. Tai padeda jai jaustis reikšmingesnei ar saugesnei.
Socialiniai lūkesčiai ir kultūrinės normos
Socialiniai lūkesčiai ir kultūrinės normos gali pastūmėti moteris į prievartinį elgesį, ypač visuomenėse, kuriose moterų dominavimas santykiuose yra priimtinas ar net skatinamas.
Kai kuriose kultūrose moterims priskiriamas „namų sergėtojos“ vaidmuo, o tai sudaro prielaidas kontroliuoti ir manipuliuoti namuose. Be to, dėl to, kad visuomenė nepripažįsta moterų smurtinio elgesio, moterys gali likti nenubaustos, o tai sustiprina jų pasitikėjimą savo elgesio saugumu.
Praeities traumos
Traumuojančios aplinkybės vaikystėje, pavyzdžiui, autoritarinis auklėjimas ir patyčios, dažnai giliai įsišaknija psichikoje ir ateityje gali pasireikšti smurtiniu elgesiu.
Moterys, vaikystėje ar paauglystėje patyrusios smurtinį elgesį, dažnai nesąmoningai kartoja tokį elgesį, manydamos, kad jis yra norma tarpasmeniniuose santykiuose.
MOTERŲ NAUDOJAMOS PRIEVARTINIO ELGESIO FORMOS IR METODAI
Emocinis
Emocinis ir psichologinis smurtinis elgesys dažnai tampa pagrindiniu smurtautojų moterų arsenalo įrankiu. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, žeminimu, partnerio poreikių ignoravimu, grasinimais ir šantažu. Šie metodai leidžia smurtautojui pakirsti aukos savigarbą ir padidinti jos priklausomybę.
Fizinis
Nors fizinis smurtas dažniau siejamas su smurtautojais vyrais, jį gali naudoti ir moterys. Tai mušimas, stumdymas ir kitos fizinės prievartos formos, sukeliančios aukai žalą ir baimę.
Ekonominis
Ekonominė kontrolė apima aukos galimybių naudotis pinigais, karjeros ištekliais ar išsilavinimu ribojimą, o tai didina finansinę priklausomybę nuo smurtautojo. Taip pat dažnai naudojama socialinė izoliacija – taktika, kuria siekiama sumažinti paramos ir pagalbos galimybes apribojant aukos socialinius ryšius.
Be to, kas išdėstyta pirmiau, smurtautojos gali naudoti slaptus ir manipuliacinius metodus, tokius kaip melagingas elgesys, dviprasmiški pareiškimai ar psichologiniai žaidimai, kad sutrikdytų aukos orientaciją ir manipuliuotų jos realybės suvokimu. Šios taktikos leidžia joms kitų akyse išlaikyti normalumo regimybę ir taip nuslėpti savo prievartos veiksmus.
PASEKMĖS SMURTAUTOJŲ MOTERŲ PARTNERIAMS IR VAIKAMS
Psichologinės
Moterų smurtas aukoms, įskaitant partnerius ir vaikus, palieka gilius psichologinius pėdsakus.
Partneriai gali patirti nuolatinį nerimą, depresiją, turėti žemą savivertę ir jausti potrauminio streso sindromą.
Vaikams, kurie yra smurtinių santykių liudininkai ar aukos, pasekmės gali būti dar skaudesnės – nuo nerimo sutrikimų ir depresijos iki problemų formuojant sveikus tarpasmeninius santykius ateityje. Vaikams, augantiems smurtą patiriančioje aplinkoje, taip pat gali padidėti rizika, kad suaugę jie patys pradės smurtauti.
Socialinės
Smurtaujančių moterų aukos dažnai susiduria su visuomenės, kuri nėra pasirengusi pripažinti, kad moterys taip pat gali būti smurtautojos, nesupratimu ir stigmatizacija.
Dėl to kyla sunkumų gauti paramą ir išteklių, reikalingų sveikimui, nes tradicinės pagalbos tarnybos dažnai orientuojasi į moteris kaip į aukas. Vyrai, nukentėję nuo smurtaujančių moterų, gali jaustis ypač izoliuoti ir nesuprasti.
KAIP ATPAŽINTI MOTERŲ SMURTINIO ELGESIO POŽYMIUS IR JŲ IŠVENGTI?
Ankstyvieji požymiai
Ankstyvieji smurtinio moterų elgesio požymiai yra šie:
- perdėta kontrolė,
- nuolatinė kritika ir žeminimas,
- izoliacija nuo draugų ir šeimos,
- manipuliacijos, kuriomis siekiama pakirsti partnerio savigarbą.
Smurtautojos gali naudoti vaikus kaip kontrolės ar manipuliacijos priemonę ir versti partnerius likti santykiuose grasindamos, kad kitu atveju jie neteks galimybės matytis su vaikais ar pan.
Paramos ir apsaugos priemonės aukoms
Smurto aukos, įskaitant vyrus ir vaikus, turi kreiptis profesionalios pagalbos. Tai gali būti krizių centrai, psichoterapija, paramos grupės ir teisinė pagalba.
Visuomenės informavimo ir švietimo programos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį keičiant stigmatizuojantį požiūrį ir gerinant pagalbos prieinamumą visoms smurto aukoms.
Programos smurtaujančioms moterims
Siekiant užkirsti kelią smurtinio elgesio pasikartojimui, labai svarbu parengti ir įgyvendinti terapijos programas smurtaujančioms moterims.
Šios programos turėtų apimti psichologinį įvertinimą, terapiją, skirtą asmeninėms traumoms pašalinti ir elgesio modeliams pakeisti, ir įgūdžių mokymą, kaip sukurti sveikus ir pagarbius tarpasmeninius santykius.